Sala aptikta blogo oro metu, kai laivas pakeitė kursą ir ieškojo prieglobsčio netoli Joinville’o salos. Iš pradžių tyrėjai pastebėjo objektą, kuris atrodė kaip užterštas ledkalnis.
Povandeninių žemėlapių specialistas Simonas Dreutheris paaiškino, kad žemėlapiuose ši teritorija pažymėta kaip pavojinga laivybai, tačiau nėra aiškios informacijos, kas ten iš tiesų yra.
Priartėjus prie objekto maždaug 150 metrų atstumu paaiškėjo, kad jis turi akmeninę struktūrą. Detalesnei apžiūrai buvo panaudotas dronas.
Paaiškėjo, kad tai nedidelė sala, maždaug 130 metrų ilgio ir apie 50 metrų pločio, iškilusi apie 16 metrų virš jūros lygio.
Pasak tyrėjų, sala ilgą laiką buvo nematoma dėl ledo dangos – palydovinėse nuotraukose ji beveik nesiskyrė nuo šioje Antarktidos dalyje dreifuojančių ledkalnių.
„Ekspertai nesupranta, kodėl sala jūrlapiuose pažymėta kaip pavojinga zona, tačiau kituose duomenų rinkiniuose ji nenurodyta kaip pakrantės linija“, – teigiama straipsnyje.
Šiuo metu sala neturi oficialaus pavadinimo. Planuojama ją įtraukti į žemėlapius, kai bus atliktos visos reikalingos procedūros. Tuo tarpu socialiniuose tinkluose jau siūlomi galimi pavadinimai.
Šis atradimas įvyko po pranešimų apie naują sausumos masyvą, besiformuojantį netoli Venecija. Ten Bakano smėlio sekluma, kuri anksčiau pasirodydavo tik sezoniškai, pastaraisiais metais tapo nuolatine.
Ji pasiekė maždaug 250 metrų ilgį ir apie 10 metrų plotį bei pamažu apauga augmenija. Šioje vietovėje jau formuojasi savita ekosistema – auga pelkių augalai, nendrės, gėlės ir druskai atsparūs medžiai.
Tuo pat metu ekspertai įspėja, kad tokie pokyčiai gali paveikti natūralią lagūnos pusiausvyrą.
Naujausi komentarai