Pereiti į pagrindinį turinį

„Atspausdintuvo atgal“ išradėjai: sutaupysite ir pasirūpinsite ekologija

„Atspausdintuvo atgal“ išradėjai: sutaupysite ir pasirūpinsite ekologija
„Atspausdintuvo atgal“ išradėjai: sutaupysite ir pasirūpinsite ekologija / Š. Mažeikos/ BFL nuotr.

Kiekvienas spausdintuvas turėtų turėti „atspausdintuvą“, LRT Radijui sako bene daugiausia dėmesio Budapešete vykusiame Europos inovacijų ir technologijų renginyje sulaukęs olandas Hidde`as-Janas Lemstra. Jo vadovaujama įmonė „Reduse“ jau po kelerių metų ketina rinkai pasiūlyti „nuspausdintuvą“, arba „atspausdintuvą atgal“ – aparatą „unprinter“, panaikinantį popieriuje atspausdintas raides.

H.-J. Lemstros žodžiais, šis išradimas nerimo popieriaus gamintojams nesukėlė, nes biuro popierius – ne pats svarbiausias jų produktas. Taigi, pabrėžia įmonės vadovas, rezultatas bus toks, kad popieriaus gamintojai labiau galvos apie kokybę ir galimybę jį panaudoti daugiau kartų. O tai svarbu dar ir dėl to, kad popieriaus perdirbimas iš dalies yra blogas procesas.

– Ar ne per brangu tam naudoti lazerį?

– Ne, tiesą sakant, tai daug pigiau, nei perdirbti popierių, arba pigiau, nei pirkti naują popieriaus lapą. Lazeris naudoja tik šiek tiek elektros – tai vienintelės sąnaudos. Vien tai pigiau, nei pirkti naują. Popierius labai pigus, tiesa? Vienas lapas beveik nieko nekainuoja. Tačiau didelės įmonės per metus sunaudoja dešimtis tūkstančių lapų, teisininkai – triskart tiek, ir viskas susideda. Šimtai tūkstančių svarų per metus išleidžiami popieriui. Tada popierius išmetamas, susmulkinamas, nes informacija juose konfidenciali... Jei lapą perleidžiate per „atspausdintuvą“, jo ir smulkinti nereikia, nes nebematyti, kas buvo atspausta. Taigi sutaupai dvigubai, ir įmonėms tai patinka.

– Kiek kartų galima panaudoti tą lapą popierius?

– Teoriškai – begalę kartų. Bet mes popierių laikome, aplamdome, sulenkiame, taigi po trijų keturių kartų jį vis tiek reikia perdirbti. Tačiau, jei dėvėtumėte pirštines ir atliktumėte visai tai steriliomis sąlygomis, galima būtų naudoti amžinai.

– Jei ši technologija populiarėtų, kokį poveikį tai turėtų popieriaus pramonei?

– Anksčiau maniau, kad popieriaus įmonėms tai nepatiks, nes bus naudojama mažiau popieriaus. Bet matome, kad jie įžvelgia nišą tokio popieriaus, kurį būtų galima panaudoti daugiau nei tris ar keturis kartus, gamyboje. Biuro popierius – ne pats svarbiausias popieriaus gamintojų produktas. Dažniausiai jie išgyvena iš pakavimo. Taigi rezultatas bus toks, kad įmonės, gamindamos popierių, labiau galvos apie kokybę ir galimybę jį panaudoti daugiau kartų.

Įdomu tai, kad, gaminant naują popierių, kertant medžius, anglies dvideginio išmetama mažiau, nei jį perdirbant. Ir viskas dėl šilumos – norint popierių paversti medienos mase, reikia didelių šiltų baseinų su garais. Taigi popieriaus perdirbimas tam tikru aspektu blogas procesas, ir mes jį per ilgai užlaikome.

– Bet jei popierių galima panaudoti tris ar keturis kartus, tai reiškia, kad ši technologija tik tris ar keturis kartus efektyvesnė nei bet kas, kas yra dabar.

– Dabar tiesiog iškart jį išmetame, nebent kitą pusę dar panaudojame. Aš nesu prieš, kad žmonės spausdintų mažiau, tikrai ne. Tai puiki mintis. Bet ar girdėjote apie biurą be popieriaus? Tai tik mitas. Realybėje to nėra. Mes nesakome, kad žmonės turi spausdinti daugiau. Mes tik sakome, kad popierių galima panaudoti darkart ir kodėl to nepadarius.

Mūsų planas – parduoti tą aparatą maždaug už 2 tūkst. svarų, o įmonei tai atsipirks po pusantrų metų. Greičiausiai namuose žmonės jų nenaudos, nes namie tiek daug nespausdiname. Bet teisinėse, buhalterinėse įmonėse, bankuose... Ten bus tikroji nauda.

– Kiek visa tai truks? Kada turėsime „atspausdintuvą“?

– Dabar mes jau kuriame prototipus, žiūrime, kaip visi komponentai veikia kartu. Mums reikės dar vieno finansavimo šaltinio, 3–5 mln. eurų, ir tada po dvejų trejų metų turėsime produktą, kurį galėsime parduoti. Jo variklis maždaug kokakolos buteliuko dydžio ir jį bus galima įstatyti į „atspausdintuvą“, arba mes jį parduosime didelėms įmonėms, tarkim, HP ar „Samsung“, kurios galės jį integruoti į paprastus dabar turimus spausdintuvus. Tada spausdintuvai galės ir spausdinti, ir „atspausdinti atgal“.

– Ką Jūsų priemonė padaro pačiam popieriui? Negi jis netampa vis plonesnis?

– Ne. Kai spausdini arba kopijuoji, ant popieriaus tarsi ištirpdomas labai plonas plastiko sluoksnis. O lazeris jį vėl sušildo, ir tada jis atšoka. Taigi popieriaus mes neploniname, negeltoniname, pats substratas, pati medžiaga niekaip nepaveikiama.

– Ką manote apie mintį, kad Europa nesukuria pakankamai inovacijų ir mes atsiliekame nuo Silicio slėnio?

– Gyvenau Silicio slėnyje metus ir visą tą diskusiją laikau neturinčia prasmės. Taip, yra didžiulė problema kalbant apie rizikavimo kultūrą šioje pasaulio dalyje. Mes labai konservatyvūs, susilaikantys... Bet koks skirtumas, ką daro Silicio slėnis? Ten tiek pat nesėkmių, kiek čia, tiesiog mes išgirstame tik fantastiškas sėkmės istorijas.

– Tačiau čia tiek projektų, kurių pagrindas – klimatas, energija... Ar tai tam tikra prasme nestabdo inovacijų?

– Nes tai klimatas?

– Taip, nes JAV ir Japonijoje klimato kaita ne taip aukštai įrašyta „darbotvarkėje“, kaip Europos Sąjungoje.

– Ar žinojote, kad popierius, kurį naudoja JAV teismai, turi būti tam tikro rūšiuojamo standarto? Jie daro spaudimą rinktis tai, kas palanku klimatui. Man atrodo, pirmoji mūsų produkto rinka galbūt bus būtent JAV, o ne Europa, bet tai nereiškia, kad mano įmonė būtinai turi būti ten įsikūrusi. Kembridže, kur esame įsikūrę, turime visą techninių žinių bazę, Europos kontekste egzistuoja viskas, ko reikia šiam produktui gaminti, tačiau dairysimės į Aziją, nes ten gali būti pigiau. Mes nekonkuruojame su kažkokia dykuma JAV, kuri tiesiog žinoma, nes gamina programėles. Leiskite priminti, kad Europa gamina aparatinę įrangą ir tai nėra labai paprasta. O kad JAV daug jos gamintų, irgi nepastebėjau. 

– Ką pasakytumėte tiems, kurie visais klimato debatais yra nusivylę ir kuriems nesvarbi mintis, kad žmonės prie klimato pokyčių prisideda savo veiksmais.

– Tiems žmonėms neturiu laiko. Jei ignoruoji įrodymus, tiesiog esi kvailys. Jei esi nusivylęs politika ir tiki klimato kaita, užuot skundęsis, turėtum eiti ir kažką daryti – kad ir mažus dalykus: išjungti šviesą, apšiltinti savo namus ar įkurti įmonę, kuri sugalvojo, kaip iš popieriaus panaikinti atspausdintą tekstą. Tačiau žmonės, kurie sako, kad klimato kaita nevyksta, yra tiesiog erzinantys idiotai, su kuriais nereikia gaišti laiko.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų