„Maniau, kad tai karjeros kelio pabaiga, karjeros, kurioje aš tikrai sunkiai dirbau. Tai psichologiškai mane stipriai paveikė. Jaučiausi labai nusivylusi ir maniau, kad išprotėsiu“, – karčia patirtimi dalijosi A. Mairoudhiou.

Kaip vėliau paaiškėjo, įmonė, kuriai savo gyvenimo aprašymą siuntė mergina, atrinkdama darbuotojus naudojosi naujosiomis technologijomis – šiuo atveju dirbtiniu intelektu. Merginos kvalifikacija šimtu procentų atitiko reikalavimus, tačiau jos kandidatūra atmesta dėl kūno kalbos.

Naujausi dvidešimties šalių tyrimai rodo, kad apie 40 proc. įmonių darbuotojams atrinkti naudoja dirbtinį intelektą. JAV – viena iš pirmaujančių šioje srityje.

„Įmonės dirbtinį intelektą naudoja ir darbuotojų našumui įvertinti, ir netgi tai, kas planuoja išeiti iš darbo. Kyla vis daugiau diskusijų dėl darbuotojų apsaugos šiuo klausimu“, – kalbėjo žurnalistė Arthi Nachiappan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad tai reikalauja reguliavimo, kai darbo vietoje diegiamos šios technologinės sistemos. Turi būti žmonių, galinčių pasakyti, kad kompiuteris suklydo“, – teigė teisininkas Robinas Allenas.

Dirbtinis intelektas naudoja tam tikrus algoritmus, kurie pagal gyvenimo aprašymus išrikiuoja geriausiai darbui tinkančius kandidatus ir įvertina juos nuo 0 iki 100.

Dirbtinio intelekto naudojimo kuriozų pasitaikė ir mūsų šalyje. Viena įmonė neseniai atliko eksperimentą – dirbtinis intelektas vertino jau esamus įmonės darbuotojus ir sprendė, ar kviesti juos į pokalbį su vadovu, jei jie kandidatuotų į darbą. Kompiuteris nusprendė, kad į kitą etapą – pokalbį – negali keliauti nė vienas.