Ši išvada grindžiama remiantis neseniai atlikta Andamanų salų (Pietryčių Azijoje) gyventojų genomo analize. Mokslininkai, lygindami indų genomą su minėtų salų gyventojais, rado visą segmentą neatpažinto DNR. Anot tyrėjų, tai rodo, kad jų protėviai veikiausiai poravosi ir su iki šiol visiškai nežinoma homidų rūšimi.

Vis dėlto mokslininkai neatmeta galimybės, jog tai gali būti susiję ir su kitos žinomos rūšies – homo erectus, klestėjusios Pietryčių Azijoje, sąveika su šiuolaikiniu žmogumi. Deja, nėra išlikusių pakankamai gerų homo erectus fosilijų, kad būtų galima atlikti išsamesnę genetinę analizę. Tai neleidžia nustatyti, ar paslaptingoji DNR dalis yra kilusi būtent iš šių homidų.

Kie yra žinoma, maža grupė šiuolaikinių žmonių prieš 60 tūkst. metų paliko Afrikos žemyną. Tačiau jie nebuvo pirmieji, kurie pasitraukė iš savo gimtinės ir išplito kaimyninėse srityse – kituose žemynuose. Tiek homo erectus, tiek neandertaliečiai bei homo floresiensis išplito po visą Euraziją pamažu ir kur kas anksčiau.

Tačiau šias rūšis išstūmė mūsų protėviai, kurie greitai užvaldė visą pasaulį. Yra įrodymų, kad prieš išnaikindami neandertaliečius žmonės turėjo su jais lytinių santykių ir šiandien žmonių genome galima rasti jų DNR likučių. Tačiau žmogaus istorija tapo dar painesnė, kai mokslininkai atrado trečiąjį žmogiškosios rūšies atstovą, taip pat galimai sąveikavusį su mūsų protėviais.

Daug klausimų sukėlė ir Sibiro oloje rasti kaulai bei dantys, priklausę denisovo žmogui. Akademinėje bendruomenėje jau pripažįstama, kad ši paslaptinga homidų rūšis taip pat poravosi su šiuolaikiniais žmonėmis bei neandertaliečiais, o jų palikuonys pasklido po visą pietryčių Aziją. Tai įrodo genetiniai tyrimai, kurie sufleruoja, jog šiandien azijiečiai turi daug didesnę denisovo žmogaus DNR dalį, nei bet kuri kita populiacija visame pasaulyje.

Tačiau naujasis atradimas Andamanų salyne dar labiau „supainioja“ visą žmogaus kilmės teoriją. Deja, dėl karšto atogrąžų klimato, yra labai maža galimybė rasti tikrųjų Azijos gyventojų protėvių palaikų, o tai dar labiau apsunkina sudėtingo žmogaus plitimo pasaulyje galvosūkio sprendimą.