Pelės patino norą poruotis su patinu ar patele lemia smegenų cheminis junginys serotoninas [C₁₀H₁₂N₂O], atskleidė naujausias tyrimas.

Jį atlikę mokslininkai teigia, kad žinduolių seksualinio partnerio pasirinkimui įtakos daro ir smegenų cheminės reakcijos.

Serotoninas tiek žmonėms, tiek pelėms taip pat reguliuoja ir seksualinį elgesį, pvz. erekciją, ejakuliaciją ar orgazmą. Taip pat yra žinoma, kad serotonino perteklius gali slopinti seksualinį aktyvumą. Tai pastebėta tiriant kai kurių antidepresantų, kurie padidina serotonino kiekį, poveikį.

Pekino universitete ir Pekino nacionaliniame Biologijos mokslų institute (Kinija) dirbantis neuromokslininkas Yi Rao kartu su savo bendradarbiais įrodė, kad serotoninas lemia patino pasirinkimą, su kuria lytimi poruotis. Jų rezultatai buvo išspausdinti žurnale "Nature" šių metų kovo 24 d.

Y. Roa ir jo komanda genetiškai pakeitė pelių patinus, kad šie neturėtų neuronų, atsakingų už serotonino gamybą, arba baltymo, kuris labai reikalingas seratonino gamybai. Šios pelės negalėjo gaminti serotonino.

Skirtingai nuo įprastų pelių patinėlių, pelės neparodė polinkio poruotis su patelėmis.

Be to, jos vangiai domėjosi ir patelių skleidžiamais kvaipais iš tam tikrų kūno vietų.

Vietoj to, genetiškai pakeistos pelės daug dažniau nei įprasta poravosi su kitais patinėliais ir skleidė tam tikrus ultragarsus.

Paprastai patinėliai skleidžia šiuos garsus poruodamiesi su moteriškos lyties pelėmis siekdami jas "prisijaukinti".

Patinėliai, kurie nebuvo "koreguoti", pirmenybę teikė patelėms, tuo metu beveik pusė genetiškai pakeistų pelių pirmiausia savo dėmesį skyrė kitiems patinams. Be to, apie 60 proc. "koreguotųjų" pelių daugiau uostinėjo "vyrų" kūnus, o ne "moterų".

Kai mokslininkai genetiškai pakeistoms pelėms sušvirkštė cheminį preparatą, atstatantį serotonino gamybą, pastarosios iš karto daugiau dėmesio ėmė skirti patelėms.

Taip pat buvo pastebėta, kad per didelis jo kiekis slopino patino-patelės santykius. Mokslininkai padarė išvadą, kad reikalingas tam tikras serotonino kiekis, kad seksualiniai ryšiai būtų heteroseksualūs, o ne homoseksualūs.

"Iš karto kyla neišvengiamas klausimas - ar jis [serotoninas] taip pat veikia ir kitus gyvūnus?" - tyrimo vadovas rašė savo straipsnyje.

Tačiau vienas iš darbo bendraautorių, neuromokslininkas Zhou-Feng Chen iš Vašingtono universiteto (JAV), pažymėjo, kad neverta skubėti ir teigti, kad šis junginys atsakingas ir už žmogaus seksualinę orientaciją.

Elaine Hull, graužikų seksualinio elgesio ekspertė iš Floridos universiteto (JAV), kuri nebuvo įtraukta į tyrimą, teigė, kad šis atradimas "gali būti įtrauktas į žmogaus homoseksualumo ar biseksualumo tyrimus". Anot jos, minėtasis junginys gali turėti įtakos formuojantis seksualinei orientacijai. Visgi ji sutiko su tyrimo bendraautoriaus nuomone, kad nevertėtų pernelyg drąsiai ir skubotai daryti išvadų.

"Daug žmonių gali "įskaityti" šiame tyrime daugiau negu norima pasakyti", - perspėjo ekspertė. "Reikia daug daugiau tyrimų ir informacijos apie įvairias smegenų sritis, kurios susijusios su serotonino gamyba ir jo reguliavimu, iki darant išvadas, kad tik serotoninas atsakingas už homoseksualius vyrų santykius".