Naujas kosminis lenktyniavimas gali paversti Žemės atmosferą milžinišku „atliekų deginimo reaktoriumi“. Sparčiai augantis palydovų skaičius Žemės orbitoje kelia vis didesnį nerimą mokslininkų bendruomenėje. Apie tai rašoma „Universe magazine“ straipsnyje.
Jeigu valstybės ar privačios korporacijos pradės naują kosminių lenktynių etapą, tai gali lemti staigų paleidimų skaičiaus augimą – o kartu ir dar didesnį aparatų degimą atmosferoje, pažymi specialistai.
Šiandien orbitoje jau yra daugiau nei 15 tūkst. palydovų. Ir šis skaičius toliau auga. Specialistai pažymi, kad problema ne tik ta, kad palydovai apsunkina astronominius stebėjimus ar sukuria susidūrimų, kurie gali sukelti vadinamąjį Keslerio sindromą, riziką. Pagrindinis pavojus yra jų grįžimas į Žemę.
Kas vyksta degimo metu
Dauguma palydovų iškrenta iš orbitos ir sudega aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose. Šiuo metu šis procesas laikomas kontroliuojamu ir palyginti saugiu. Tačiau mokslininkai įspėja: masinių paleidimų sąlygomis pasekmės gali tapti sisteminės.
Aparatams sudegant atmosferoje išsiskiria smulkios dalelės, ypač aliuminio oksidas. Pagal savo savybes jos panašios į daleles, susidarančias deginant atliekas atliekų deginimo gamyklose. Be to, kiekvienas degimo atvejis gali neigiamai paveikti ozono sluoksnį, kuris atsistato labai lėtai.
Nors dabartiniai skaičiai neviršija saugių ribų, tolesnis palydovų skaičiaus augimas gali pakeisti situaciją. Remiantis pesimistinėmis prognozėmis, jei tarp šalių ar megakorporacijų vyks aktyvi konkurencija, orbitoje esančių palydovų skaičius gali padidėti iki šimtų tūkstančių ar net milijono.
Ar būtini apribojimai?
Ekspertai pažymi, kad kosmoso pramonė nebėra išskirtinė supervalstybių sritis – prieiga prie orbitos tampa lengvesnė. Tuo pačiu metu aplinkos kontrolės mechanizmai, susiję su masinių paleidimų pasekmėmis, išlieka riboti.
Šiuo atžvilgiu vis dažniau raginama persvarstyti paleidimų licencijavimo metodus ir parengti tarptautinius reglamentus, kuriuose būtų atsižvelgta ne tik į skrydžių saugą, bet ir į ilgalaikį poveikį Žemės atmosferai.
„Jei procesas nebus reguliuojamas dabar, ateityje žmonija gali susidurti su naujo tipo pasauline tarša – kosmoso tarša“, – pažymėjo mokslininkai.
(be temos)