Jie egzistuoja – tik niekam nesakyk!

Nuo Europos iki Amerikos

Kaip rašo „Daily Mail“, tyrimą atlikę Harvardo (JAV) ir Reichmano (Izraelis) universitetų mokslininkai apklausė daugiau nei 6 tūkst. aukštąjį išsilavinimą turinčių, mokslo temomis besidominčių asmenų iš Jungtinės Karalystės, JAV, Ispanijos ir Kanados.

Vidutinis respondentų amžius siekė 49 metus. 95 proc. respondentų nurodė manantys, kad intelektualiai išsivysčiusi nežemiška gyvybė visatoje yra tikėtina. Vos apie 1 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad tokia gyvybė tikriausiai ar tikrai neegzistuoja.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad nors didžioji dalis apklaustųjų teigė manantys, jog protinga nežemiška gyvybė egzistuoja, tie patys respondentai spėjo, kad tokią nuomonę palaiko tik apie pusė (48 proc.) jų kolegų. Vadinasi, žmonės mano esantys mažuma.

Kelia reputacijos riziką

Respondentai taip pat smarkiai nuvertino ekspertų požiūrį. Apklausos dalyviai manė, kad tik apie 21 proc. astrobiologų (mokslininkų, tyrinėjančių gyvybės už Žemės ribų galimybę) būtų linkę pritarti nežemiškos gyvybės egzistavimo idėjai, nors patys tyrėjai nurodo, kad tokių mokslininkų dalis gali būti gerokai didesnė.

Kaip konstatuota tyrime, įsitikinimai, kad protinga nežemiška gyvybė egzistuoja, vis dar lieka socialiai varžomi, nors privačiai juos pripažįsta dauguma, o aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės ypač vengia apie tai kalbėti, nes bijo būti išjuokti.

Tyrėjai taip pat pažymi, kad nežemiškos gyvybės idėjų siejimas su paribio grupėmis ir sąmokslo teorijomis kelia reputacijos riziką, todėl žmonės verčiau renkasi tylėti.

„Taip susiformuoja savotiškas uždaras ratas: žmonės nutyli savo įsitikinimus, o kitų tylą klaidingai supranta kaip skepticizmą“, – teigiama tyrėjų įžvalgose.

Vizitas: skraidanti lėkštė jau tapo neatsiejamu ateivių kosminių kelionių atributu. / unsplash.com nuotr.

Mokslininkai pasisako atviriau

Tyrimas, paskelbtas Kornelio universiteto (JAV) administruojamame „arXiv“ išankstinių mokslinių publikacijų archyve, šį reiškinį pavadino buvimu „kosminėje spintoje“.

Autorių teigimu, tai atvejis, kai žmonės galvoja vienaip, bet viešai prisitaiko prie tariamos daugumos nuomonės. Kitaip tariant, daugelis tiki nežemiška gyvybe, bet bijo tai pripažinti, nes mano, kad aplinkiniai juos palaikytų keistuoliais. Ironiška, tačiau tyrimas rodo, kad taip galvoja gerokai daugiau žmonių, nei dauguma įsivaizduoja.

Šios diskusijos vyksta platesniame kontekste, kuriame vis daugiau viešų mokslininkų kalba atviriau.

Viena žymiausių Jungtinės Karalystės kosmoso tyrėjų Dame Maggie Aderin-Pocock pareiškė esanti visiškai įsitikinusi, kad visatoje egzistuoja ir kitos civilizacijos. Ji, pavyzdžiui, prognozuoja, kad pirmieji aiškūs gyvybės už Žemės ribų įrodymai gali būti aptikti iki 2075 m.

Šis tas už paraščių

• „Ateivių signalas“ pasirodė klaida. Australijos Parkeso observatorija dešimtmečius gaudė keistus radijo impulsus, kol paaiškėjo, kad jie kilo dėl… observatorijos virtuvėlės mikrobangės, kai kas nors atidarydavo dureles per anksti.

• NASA turi oficialias „Planetary Protection Policy“ gaires, reglamentuojančias, net tik kaip elgtis radus nežemišką gyvybę, bet ir kaip apsaugoti mūsų planetą nuo galimos biologinės taršos.

• Panspermijos teorija teigia, kad pirmosios gyvybės sėklos į Žemę galėjo atklysti meteorituose iš kitų planetų ar net kitų žvaigždžių sistemų.

• Kai kurie mokslininkai mano, kad ateiviai gali būti ne biologiniai, o dirbtiniai. Esą per ilgą laiką civilizacijos gali pereiti į dirbtinį intelektą ar kitokias neorganines formas, todėl mes galime ieškoti ne to, ko reikia.