Išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris jau seniai tapo daugelio mūsų pagalbininku. Tačiau kartais pamirštame, kad per neatsargumą ar neapdairumą išmaniuosiuose įrenginiuose esantys mūsų svarbūs asmeniniai duomenys gali nukeliauti į svetimas rankas.

„Išmanieji įrenginiai jau seniai prilygsta kompiuteriams. Juose – mūsų kontaktai, slaptažodžiai ir svarbūs dokumentai, kurie neretai domina ir piktavalius. Tačiau pakanka laikytis vos kelių pagrindinių taisyklių, ir nereikės baimintis dėl duomenų praradimo ar netinkamo įrenginio panaudojimo", – sako ekspertas Egidijus Adomkaitis.

Už kibernetinį saugumą Lietuvoje atsakingas CERT-LT padalinys naujausioje ataskaitoje teigia, kad pernai kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje išaugo 43 proc. bei prognozuoja, kad šiemet virusų kūrėjai dar aktyviau kurs žalingus kodus mobiliesiems įrenginiams. Todėl pagrindines saugumo taisykles ir principus išmokti būtina, pataria ekspertas.

Kas gali nutikti, jei nesirūpinsiu saugumu savo išmaniajame įrenginyje? Pasak E. Adomkaičio, fiziškai praradus tinkamais nustatymais apsaugotus telefoną ar planšetę, jis gali būti panaudoti brangesniems skambučiams į užsienį arba aktyviam naršymui internete. Programišiai gali įsibrauti į neapsaugotus įrenginius ir nuotoliniu būdu, gali gauti prieigą prie jūsų adresų knygelės, el. pašto, asmeninių nuotraukų ar vaizdo klipų, prisijungti prie „Facebook" ar kitų jūsų naudojamų tinklų. Taip pat įsibrovėliai gali į jūsų įrenginį įdiegti specialias kenkėjiškas programėles, kurios leis stebėti, ką veikiate savo išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Piktavaliai taip pat gali tiesiog užrakinti jūsų įrenginį ar viską jame ištrinti.

Ką turėčiau daryti, kad mano išmanusis įrenginys būtų saugus? E. Adomkaitis atkreipia dėmesį, kad pagrindinis patarimas – programėles savo įrenginiams siųsti tik iš patikimų šaltinių: „Android" įrenginiams – iš „Google Play", „Apple" – „App Store", „Windows Phone" – „Windows Store". Pastarosios dvi bendrovės taiko itin griežtus saugumo reikalavimus ten talpinamoms programėlėms, todėl kenkėjai ten prasprūsta retai. Tuo tarpu „Google" turi itin daug programėlių ir šiek tiek laisvesnius reikalavimus, todėl čia kartais gali pasitaikyti kenksmingų programėlių, tad reikėtų išlikti atidiems.

Kaip pastebi E. Adomkaitis, būtina atidžiai stebėti ar diegiama programėlė elgiasi logiškai. Pavyzdžiui, „Android" sistemose įdiegiama programėlė visada parodo kokių duomenų jai reikės. Jei, diegiant nuotraukų redagavimo programėlę, ji prašo prieigos prie jūsų adresatų knygelės, verta internete ar „Bitės" išmaniųjų mokykloje pasidomėti, ar tai tikrai nekenksminga programėlė. Taip pat ekspertas rekomenduoja įdiegti antivirusinę programėlę (pavyzdžiui, „BitDefender Antivirus" ar „Eset Mobile Security & Antivirus"), kuri nuolat stebi kas vyksta telefone ar planšetiniame kompiuteryje, ir, pastebėjusi ką nors įtartino, įspėja ir padeda išspręsti problemą.

Venkite naudotis neapsaugotu bevieliu internetu. Išmaniųjų ekspertas pataria, kad kur kas saugiau naudoti mobilųjį internetą nei bevielį (Wi-Fi), kurio nesaugo joks slaptažodis. Antruoju atveju programišiai gana nesunkiai gali perimti jūsų slaptažodžius, jei prisijungimo duomenis naudosite tokiame neapsaugotame tinkle. Jei neturite pasirinkimo ir būtinai reikia pasinaudoti neapsaugotu bevieliu ryšiu, venkite naudoti programėles, kurios perduoda jūsų asmeninius duomenis. O siekiant maksimalaus saugumo, savo įrenginyje išjunkite automatinio prisijungimo prie bevielio tinklo funkciją.

Kaip nuo šių grėsmių papildomai apsaugoti vaikų įrenginius? E. Adomkaitis teigia, kad visos trys pagrindinės mobiliųjų telefonų operacinės sistemos siūlo įvairius „Vaikų kampelius", kurių pagalba galima nustatyti svarbius apribojimus: neleisti įdiegti ar paleisti netinkamų vaikams programėlių, naršyti abejotino turinio svetainėse, ir pan. Ieškant daugiau galimybių galima įdiegti tokias programėles, kaip „Web Filter with App Control". Jos leidžia parinkti, kuriuose tinklalapiuose vaikams galima naršyti, o ko paieškose sistemose jiems neleis susirasti.