Palydovą „Queqiao“ („Šarkų tiltas“) raketa „Long March-4C“ paryčiais iškėlė iš šalies pietvakariuose esančios Sičango starto aikštelės, pranešė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija.
Palydovas po 25 min. atsiskyrė nuo raketos ir išskleidė savo Saulės baterijas bei ryšių antenas.
„Jo paleidimas yra svarbus žingsnis Kinijai siekiant ... tapti pirmąja šalimi, nusiuntusia zondą švelniai nutūpti ir važinėti nematomoje Mėnulio pusėje“, – sakė projekto atstovas, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.
Palydovas užtikrins kontrolierių Žemėje ryšį su nematoma Mėnulio puse, į kurią vėliau šiais metais bus nusiųstas zondas „Chang'e-4“, pavadintas kinų Mėnulio deivės vardu.
„Tamsioji“ Mėnulio pusė niekada nebūna matoma iš Žemės. Nors pirmosios tos srities nuotraukos pasirodė dar 1959 metais, ji niekada nebuvo betarpiškai tyrinėjama.
Mėnuleigis „Chang'e-4“ bus nusiųstas į Aitkeno (Eitkeno) baseiną Mėnulio pietų ašigalio rajone, nurodė „Xinhua“.
Tai bus antras Mėnulyje nusileidęs kinų zondas po mėnuleigio „Yutu“ („Nefrito Triušis“) misijos 2013 metais.
Iš pradžių „Yutu“ misija atrodė nesėkminga, mėnuleigis liovėsi siuntęs signalus į Žemę. Tačiau paskui jis atsigavo ir dvejus metus bei septynis mėnesius – gerokai ilgiau nei planuota – tyrinėjo Mėnulio paviršių.
Kinijos nacionalinė kosmoso administracija planuoja kitais metais nusiųsti dar vieną mėnuleigį, „Chang'e-5“, kuris paimtų ir pargabentų į Žemę mėginių.
Kinija kariškių valdomai kosmoso programai skiria milijardus ir tikisi iki 2022 metų turėti gyvenamą kosmoso stotį, be to, nori netolimoje ateityje nusiųsti žmonių į Mėnulį.
Naujausi komentarai