Planetos tranzitas per Saulę nežymiai pritemdo šviesą, todėl tokiu principu patogu ieškoti planetų ir prie tolimiausių žvaigždžių. Į dangų nuo 2009-ųjų spoksojo NASA kosmose paliktas teleskopas „Kepler“. Jis tam tikrame dangaus lopinėlyje fiksavo šimtų tūkstančių žvaigždžių ryškumą, o kompiuterinės programos vėliau analizavo duomenis, ieškodamos šviesos kreivių įlinkimų.

Taip rasta daugiau nei tūkstantis planetų, o pagal „Kepler“ atradimų tempą dabar mokslininkai įtaria, kad vien mūsų galaktikoje gali būti vienuolika milijardų į Žemę panašių planetų, besisukančių aplink Saulę primenančią žvaigždę. Todėl ateivius rasti besitikintys optimistai turi vilties. Daug jų patys analizavo atvirai prieinamus „Kepler“ duomenis.

„O jeigu kompiuteriai ką nors išleidžia iš akių? Todėl pradėjome projektą „Planetų medžiotojai“. Sudarėme sąlygas tuos pačius duomenis vertinti visiems norintiems. Su daugiau nei 300 tūkstančių mokslo entuziastų pagalba radome keliolika papildomų planetų, o svarbiausia – vieną paslaptingiausių žvaigždžių mūsų galaktikoje“, – pasakoja Luizianos universiteto astronomė Tabetha Boyajian.

Plačiau apie tai – Algirdo Acaus reportaže.