Roboto „Curiosity“ darbas yra sudėtingas ir lėtas, o ir kosminiai atradimai nedaromi kasdien. Taip sako LRT Radijo žurnalistas Simonas Bendžius. Vis dėl to mokslinius tyrimus nuolat stebintis žurnalistas tikina, kad reikšmingų atradimų „Curiosity“ padarė visai neseniai.
LRT Radijo klausytojas Virginijus iš Vilniaus susidomėjo marsaeigio „Curiosity“ atradimais. „Pastaruoju metu jūs ir jokios kitos žiniasklaidos priemonės iš esmės nieko nebepraneša apie marsaeigio „Curiosity“ atradimus. Kas atsitiko? Sugedo? O gal slepiama informacija?“ – domisi Virginijus.
Marsaeigis „Curiosity“ yra automobilio dydžio robotas, kuris tyrinėja Marso planetos paviršių. Rugpjūčio 6 d. sueis treji metai nuo sėkmingo roboto nusileidimo Marse. Šiuos tyrimus nuolatos stebi LRT Radijo korespondentas Simonas Bendžius.
„Pranešimai apie marsaeigį retkarčiais pasirodo žiniasklaidoje, tačiau iš tiesų gan retai, nes roboto darbas yra sudėtingas, ilgas, ir tie atradimai, kurių laukiam, nenutinka kiekvieną dieną“, – sako S. Bendžius. Žurnalisto teigimu, kartais tenka laukti mėnesių mėnesius, kol NASA patvirtina arba apskritai pirmą kartą praneša apie kokį nors marsaeigio pasiekimą.
„Žinoma, Marsas – kita planeta, klausimai apie nežemiškais gyvybes – visa tai labai įdomu, norisi išgirsti kuo daugiau, bet naujienų, kaip sakoma, nesukursi, reikia tiesiog kantriai laukti mokslininkų pranešimų“, – mano pašnekovas.
Jis pasakoja, kad visai neseniai, balandžio mėnesį, NASA pranešė, kad „Curiosity“ rado užuominų, jog skystas vanduo kaupiasi po Marso gruntu. Tai nutinka šaltomis žiemos naktimis, kai mažas vandens kiekis iš atmosferos kristalizuojasi, nusileidžia ant grunto ir į jį įsigeria. Tačiau ryte, saulei patekėjus, tas vanduo ištirpsta.
„Kur vanduo, žinoma, ten dažniausiai būna ir gyvybė, tad mokslininkams sužibo viltis – o gal ir šiandien Marse yra gyvybės?“ – kalba S. Bendžius.
Jau nustatyta ir nelieka abejonės, kad ankščiau Marse gyvybė egzistavo. „Galbūt ne dvikojai, ne keturkojai padarai, tačiau kažkas buvo, kažkokie mikroorganizmai. Tuo labiau kad Geilo krateryje, kur dabar yra marsaeigis, anksčiau tyvuliavo ilgas 150 km ežeras“, – tvirtina žurnalistas.
Vis dėlto nustatyta, kad dabar Marso grunte susiformuojantis vanduo yra per šaltas, kad jame atsirastų gyvybė. Be to, jis atsiranda ne giliau nei 15 cm nuo paviršiaus ir gali būti lengvai įveikiamas kosminės radiacijos, kuri atakuoja Marsą iš visų pusių.
„Todėl dabar reikia išsamesnių tyrimų. Tačiau mokslininkai mano, kad galbūt kitur planetoje sąlygos yra geresnės ir gilesniuose vandenyse gyvybė galėtų egzistuoti, juo labiau kad ir žemėje pačiose atšiauriausiose vietose kartais taip pat aptinkami mikroorganizmai“, – tikina S. Bendžius.
Naujausi komentarai