Žmogaus sukurti ir iš pirmo žvilgsnio nekalti daiktai galiausiai kelia grėsmę aplinkai ir mums patiems.

Mes vis tobuliname įvairias medžiagas bei produktus, tačiau masinės gamybos metu atsirandantys teršalai tampa labai rimta problema aplinkai, gyvūnams ir žmonių sveikatai.

O laikui bėgant ir tie patys pagaminti daiktai, pasirodo, kad nėra jau tokie puikūs ir nekalti. Ilgą laiką asbestas, dėl savo puikių savybių, buvo laikomas nuostabia medžiaga. Bet galiausiai ši medžiaga parodė ir savo tamsiąją pusę.

Kas yra asbestas?

Asbestas yra natūraliai randamas pluoštinis mineralas, kuris pasižymi puikiomis savybėmis: atsparus ugniai, rūgštims, šarmams, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius.

Dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui) bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos, 20-ajame amžiuje asbestas naudotas itin plačiai.

Asbestas buvo naudojamas praktiškai visur ir laikomas kone tobula medžiaga. Visgi, laikui bėgant išaiškėjo ir asbesto keliami rimti pavojai aplinkai bei žmonių sveikatai.

Gali susidaryti nuomonė, kad dėl savo žalingo poveikio asbestas šiuo metu pasaulyje yra uždraustas, tačiau kiekvienoje šalyje egzistuoja skirtingi teisiniai šios medžiagos reguliavimai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose vis dar leidžiama naudoti medžiagas, kurios savyje turi 1 % ar mažiau asbesto, o štai Australijoje asbestas yra visiškai uždraustas, kaip, beje, ir Lietuvoje.

Ir nors gamyba uždrausta, tačiau anksčiau pagaminti produktai, turintis savo sudėtyje asbesto, niekur nedingo. Vienas geriausių pavyzdžių yra kone kiekviename Lietuvos kampelyje stovintys namai, dengti asbestiniais šiferio lapais. Tai yra tiksinti ekologinė bomba, su kuria būtina tinkamai kovoti.

Lietuvoje yra vykdoma programa, kurios metu galima prašyti paramos, asbestinių stogų dangos keitimui. Nors gana dažnai pasigirsta kalbų, jog norinčių pasikeisti kenksmingą stogo dangą yra daugiau, nei skiriama pinigų, bet ir tokia parama yra geriau nei nieko.

Tai kaip šiandien asbestas patenka į dirvožemį, vandenį ir orą?

Iš esmės, kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos, skaidulos.

Mikroskopiškai mažos asbesto skaidulos skraido ore ir jas yra labai lengva įkvėpti tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Jei asbesto dalelės nusėda ant dirvožemio ar vandens, tik laiko klausimas kada ši ekologinė bomba bus vėl aktyvuota.

Asbestas sukelia vandens ir dirvožemio taršą

2016-aisiais metais atliktame tyrime Toskanoje, Italijoje, nustatyta, kad rastos asbesto skaidulos vandenyje „gali būti siejamos su asbesto sukeltomis ligomis.“

Daugelį metų žmonės, kurie atrodė, kad nepatira tiesioginio kontakto su asbestu, išgirsdavo, jog serga tokiomis ligomis, kurios glumindavo pačius pacientus, daktarus ir oficialius pareigūnus. Jiems buvo sunku suprasti šių ligų priežastis.

Tačiau tyrimas atskleidė nemalonią tiesą, jog „nurijus asbesto, jo poveikis yra lygiai toks pats, kaip ir tiems žmonėms, kurie asbesto įkvepia“. Tad vartojant asbestu užterštą vandenį, taip pat galima susirgti plaučių vėžiu (mezotelioma).

Dirvožemio tarša asbestu dažniausiai atsiranda tuo metu, kai ore yra asbesto skaidulų ir jos tiesiog nusėda ant žemės.

Taip asbesto skaidulos gali išbūti labai ilgai ir sutrikdžius dirvožemį, pradėjus kasinėjimo darbus ir pan., šios asbesto skaidulos vėl gali pasklisti ore ir pakenkti gyvūnų bei žmonių sveikatai.

Asbesto keliama oro tarša ir poveikis žmonių sveikatai

Tai turbūt yra vienas didžiausių asbesto minusų – jo sukeliama oro tarša. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi.

Mezotelioma yra asbesto sukeltas plaučių vėžys. Ši liga, be savo agresyvumo ir retumo, taip pat yra gana subtili. Ji turi neįtikėtinai ilgą latentinį laiką, kuris gal trukti net iki 50 metų. Kitaip tariant, ligos požymių dažniausiai atsiranda po 30–40 m. darbo (kontakto) su asbestu.

Pirmasis ligos simptomas dažnai yra dusulys, atsirandantis dėl susikaupusio skysčio pleuros ertmėje. Gali būti krūtinės ląstos skausmas, karščiavimas, prakaitavimas, svorio mažėjimas.

Liga diagnozuojama atlikus histologinį ir imunohistocheminį pleuros bioptato tyrimą. Norint tiksliai nustatyti ligos stadiją, dažnai reikia atlikti kompiuterinę plaučių tomografiją, krūtinės ląstos magnetinio rezonanso tyrimą, kartais – mediastinoskopiją, laparoskopiją.

Jei piktybinė pleuros mezotelioma neišplitusi, galima gydyti radikaliai, t.y. skiriamas chirurginis gydymas, chemoterapija ir  radioterapija. Tiems  ligoniams, kurių negalima operuoti (liga per daug išplitusi), skiriama chemoterapija. Skysčio kaupimuisi pleuros ertmėje sumažinti atliekama pleurodezė arba vykdomas skysčio šalinimas per ilgalaikį kateterį pleuros ertmėje.

Asbestas riziką susirgti plaučių vėžiu padidina apie 5 kartus, o tabako rūkymas šią riziką padidina net 28 kartus.

Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio ir pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui.

Jau 1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Teisės aktais nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta. Tačiau sąlytį su asbestu ar jo turinčiais gaminiais vis dar turi gana daug žmonių.

Siekiant apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, geriausia neliesti asbesto turinčių daiktų ir be tinkamų apsaugos priemonių nesiimti statybos, remonto darbų. O norint pakeisti asbesto turintį pastato stogą ir šias kenksmingas atliekas tinkamai sutvarkyti, rekomenduoja kreiptis į tinkamus įrankius, transporto bei apsaugos priemones turinčius specialistus.