Manote, kad dažnas naršymas feisbuke tiesiog greičiau iškrauna telefono bateriją? Neabejotinai, juk tai vienas didžiausių baterijos „valgytojų“. Tačiau klystume manydami, kad aktyvus buvimas socialiniame tinkle tėra būtinybė periodiškai įkrauti telefoną ar sumokėti sąskaita už interneto duomenų naudojimą.

Feisbukui tiesiog suaugus su mūsų kasdieniu gyvenimu, per penkerius metus, nuo 2011 iki 2016 m., šiam tinklui reikalingos elektros energijos suvartojimas išaugo beveik 3,5 karto iki 1,83 mln. megavatvalandžių. Ir 96 proc. šios elektros energijos teko būtent duomenų centrams ir tik 4 proc. – feisbuko biurams.

„Šie duomenys rodo, kad ir mes, spausdami „patinka“, komentuodami bei peržiūrėdami vizualinį turinį skatiname vis didesnį energijos naudojimą. Tai žinant, vis aktualesniu klausimu tampa – iš ko ši energija pagaminama ir kokį poveikį energijos didesnis poreikis daro aplinkai?“, – sako Aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Kol jūs prietaisais nesinaudojate, elektros skaitliukas sukasi toliau ir per mėnesį galiausiai „prisuka“ visai nemenką sumą.

Feisbukas pripažino, kad jo elektros energijos poreikis yra išties didelis, o iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių pagaminami tik du penktadaliai visos reikalingos elektros. Stengdamasis sumažinti savo neigiamą įtaką gamtai ir aplinkai, tinklas turi savą „misiją 0“ – siekiama visiškai atsisakyti tradiciniu būdu gaminamos elektros energijos ir ateityje pereiti tik prie atsinaujinančių elektros gamybos šaltinių. Ekspertams skaičiuojant, kad atsinaujinanti energetika geba sukurti apie tris kartus daugiau darbo vietų nei tradicinė iškastinė, perėjimas prie švarių šaltinių iš dalies spręstų ir žmonių užimtumo problemą.

„Kol elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių tėra tik siekiamybė, svarbu kokius sprendimus mes, vartotojai, priimame šiandien, kad tarša mažėtų čia ir dabar. Vienas paprasčiausių ir lengviausių būdų būtų atsisakyti automatinio vaizdo turinio peržiūrėjimo, tai yra – jei norėtumėte peržiūrėti filmuką, turėtumėt jo peržiūrą įjungti patys“, – teigia Aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Poreikis įkrauti telefoną ar išmanųjį įrenginį yra tiesiogiai susijęs su jo naudojimo intensyvumu. Tačiau specialistai čia atkreipia dėmesį į akis badantį faktą: pasirodo, kad vos 5 proc. sunaudojamos elektros energijos atitenka tiesiogiai telefono įkrovimui. Būtent todėl vis dažniau primenama, kad įkroviklį rekomenduojama ištraukti iš kištukinio lizdo iškart, kai tik įrenginio baterija beveik pilnai įkraunama.

Maža to, vidutinio dydžio namų ūkyje net 75 proc. elektros energijos įvairūs prietaisai išnaudoja ne aktyviai veikdami, o būdami palikti įjungti budėjimo režimu.

„Kol jūs prietaisais nesinaudojate, elektros skaitliukas sukasi toliau ir per mėnesį galiausiai „prisuka“ visai nemenką sumą. Taigi ar verta tai tęsti?“, – sako M. Norbutas.

Daugiau apie tai, kaip ne tik ekonomiškai bet ir saugiai naudotis buitiniais prietaisais, taupyti suvartojamą elektros energiją bei mažinti poveikį ne tik gamtai, bet ir savo piniginei daugiau sužinoti galite iniciatyvos „Misija 0“ renginiuose, kurie vyksta visoje Lietuvoje. Čia specialistai dalinsis praktiniais patarimais, o elgesio pokyčių eksperimente dalyvaujantys galės stebėti savo rezultatus. Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.

Keturi saugaus telefono įkrovimo žingsniai:

1. Nekraukite telefono ilgiau nei reikia. Pamatę, kad baterija beveik visiškai įkrauta, įkroviklį išjunkite iš elektros lizdo;

2. Nepalikite telefono krautis ant lovos, minkštų baldų ir prie šilumos šaltinio;

3. Naudokite tik originalius įkroviklius;

4. Venkite įtampos svyravimų. Jie telefono baterijai itin pavojingi.