Apie glaudų religijos ir baimės, taip pat mirties baimės ryšį filosofai pasisakė dar iki mūsų eros (apie tai rašė, pavyzdžiui, Titas Lukrecijus Karas). Šią temą nagrinėja ir šiuolaikinė mirties baimės valdymo teorija (terror management theory), skelbianti, kad kiekviename žmoguje yra esminis psichologinis konfliktas, kylantis iš noro gyventi ir mirties neišvengiamumo suvokimo. Iš šio konflikto kyla egzistencinė baimė, kurios siekdami atsikratyti, žmonės sukūrė kultūrą ir religiją.

Mažiausiai mirties bijo įsitikinę ateistai ir religingiausi žmonės. Be to, tikintys nuoširdžiai mirties bijo mažiau, nei išpažįstantys religiją pragmatiniais sumetimais.

Norėdami išsiaiškinti, ar iš tiesų religija padeda įveikti mirties baimę, Oksfordo universiteto mokslininkai su kolegomis iš kitų universitetų, atliko įvairiose pasaulio šalyse šia tema atliktų kokybinių tyrimų sisteminę apžvalgą ir metaanalizę. Iš viso darbe panaudoti duomenys iš 100 originalių darbų ir šešių metaanalizių, atliktų 1961–2014 metais. Tyrimuose iš viso dalyvavo apie 26 tūkst. žmonių. Analizėje buvo atsižvelgiama į skirtingus religinių pažiūrų veiksnius, tokius, kaip tikėjimas į dievą ir pomirtinį gyvenimą, religinių ritualų atlikimas ir lankymasis maldos namuose, „socialinis“ (formalusis) ar „tikrasis“ tikėjimas ir panašiai.

Analizė išaiškino silpną, bet reikšmingą tendenciją: mažiausiai mirties bijo įsitikinę ateistai ir religingiausi žmonės. Be to, tikintys nuoširdžiai mirties bijo mažiau, nei išpažįstantys religiją pragmatiniais sumetimais.

Tyrėjai pažymi, kad metaanalizėje nagrinėti rezultatai buvo itin netolydūs; kai kuriuose iš viso nebuvo ženklios tarpusavio priklausomybės tarp religijos ir mirties baimės. Mokslininkų nuomone, taip gali būti dėl to, kad tokia priklausomybė nėra fiksuota ir gali priklausyti nuo konteksto.

Be to, didžioji dalis tyrimų vyko JAV ir buvo susiję su abraomiškosiomis religijomis (vos keli buvo atlikti Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Azijoje), todėl rezultatų vadinti universaliais negalima ir reikėtų atlikti daugiau tyrimų, pažymi autoriai.

„[Aptikti dėsningumai] gerokai apsunkina senąjį požiūrį, kad religingumas mažina mirties baimę. Visai gali būti, kad ateizmas taip pat padeda susitaikyti su mirtimi, arba kad ne itin mirties bijantiems žmonėms tiesiog nėra poreikio būti religingais“, — paaiškino darbo vadovas Jonathanas Jongas.

Anksčiau mokslininkai išsiaiškino, kad paplitusi nuomonė apie atsainų gydytojų požiūrį į mirtį neatitinka tikrovės, o susidoroti su gyvybės baigties baime gali padėti virtuali realybė. Tyrėjai taip pat parodė, kad religingumas padeda pakelti socialinį statusą ir mažina vaikų altruizmą.