Vienas pagrindinių misijos tikslų bus išbandyti inovatyvią palydovo valdymo sistemą, teigia universitetas.
„Šis eksperimentas tokio tipo palydove naudojant vienkomponenčio amonio dinitramido pagrindo raketinį kurą bus atliekamas pirmą kartą pasaulyje“, – teigiama VU pranešime.
Pasak palydovo kūrėjų, tai svarbu ir mokslui, ir verslui, nes rinkoje juntamas poreikis pailginti mažųjų palydovų gyvavimo trukmę ir suteikti galimybę tiksliai keisti orbitos parametrus kosmoso misijos metu.
Pasibaigus projektui, jame dirbę mokslininkai tikisi palydovo projektą komercializuoti ir pratęsti VU vykdomus taikomuosius tyrimus.
„Naudodami raketinį variklį siekiame, kad palydovas išbūtų orbitoje ne tris, o penkiolika mėnesių. Atlikti skaičiavimai ir bandymai rodo, kad mūsų sukurta sistema leis pasiekti šį tikslą. Be abejo, viskas priklausys ir nuo gamtinių reiškinių, Saulės aktyvumo misijos metu“, – teigia projekte dalyvaujančios bendrovės „NanoAvionika“ direktorius Vytenis Buzas.
Šiuo metu atliekami paskutiniai skrydžio modulio integracijos darbai. Gegužės viduryje palydovas „LituanicaSAT-2“ bus išsiųstas integracijai į paleidimo konteinerius, esančius QB50 projekto organizatorių techninėje būstinėje Olandijoje.
„LituanicaSAT-2“ dalyvauja tarptautinėje QB50 misijoje, kurioje 50 mažųjų palydovų skries aukštesnėje nei 300 kilometrų orbitoje ir atliks mokslinius žemutinės termosferos tyrimus.
VU mokslininkų sukurtą palydovą liepą į kosmosą iš Jasno kosmodromo Rusijoje paleis raketa „Dnepr“. Misiją koordinuos Von Karmano institutas Briuselyje.
Pirmąjį savo palydovą „LituanicaSAT-1“ VU mokslininkai buvo paleidę praėjusių metų pradžioje, liepą jis baigė misiją ir sudegė.
Praėjusiais metais savo palydovą „LitSat-1“ į kosmosą buvo paleidę ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai.
Naujausi komentarai