Naują planetą atradę astrofizikai Edita Stonkutė ir Marius Maskoliūnas papasakojo, kodėl tai – tik trečias toks atradimas pasaulyje per visą stebėjimų istoriją.

– Kaip gimė projektas ieškoti planetos? Kiek tai yra sudėtingas ir ilgas procesas? Kalbame apie mėnesius ar metus?

M. Maskoliūnas: šis metodas, kurį naudojame – gravitaciniai mikrolešiai, tai viskas labai priklauso nuo to, kaip viskas išsidėsto Galaktikoje.

– Reikia laukti planetų išsidėstymo?

M. Maskoliūnas: Jeigu kalbame apie mūsų Paukščių Tako galaktiką, matome tolumoje ryškią šviečiančią žvaigždę, ir tarp mūsų, kaip stebėtojo, atsiranda nematomas kūnas, kuris veikia kaip gravitacinis lęšis. Gravitacija neleidžia šviesai judėti tiesiai – ji truputį išlenkia šviesą. Tada didžiulis gravitacinis laukas pradeda lenkti šviesą, ir iš tiesų mes to paties objekto nematome.

– Bet matote, ką aplenkia šviesa?

M. Maskoliūnas: matome šviesos sustiprėjimą. Jeigu ilgai žiūrime į vieną žvaigždę (žinoma, reikia žinoti, į kurią žiūrėti), nes šis reiškinys yra gana retas.

LNK stop kadras.

– O kaip jūs galite žinoti ieškodami, kad būtent ten gali galimai slėptis planeta, kai esame Žemėje ir viskas taip neįsivaizduojamai toli?

M. Maskoliūnas: astronomai naudoja dangaus skenavimo sistemas – jos laikas nuo laiko skenuoja dangų. Žvaigždės turi savo koordinates, padėtį, ir jeigu pamatome, kad kažkuri žvaigždė sustiprėjo, tai yra įtarimas, kad prasidėjo gravitacinio mikrolęšio reiškinys.

– O ilgai tai trunka?

M. Maskoliūnas: konkrečiai šiuo atveju matomą nematomą objektą, kai nustatėme žvaigždės masę (nes pačios jos nematėme – matėme tolimesnę), ir dar žinome, kad ta žvaigždė turi savo planetą – maždaug Jupiterio dydžio planetą, kuri skrieja aplink ją. Tai reiškia, kad nei žvaigždės matome, nei planetos, bet tai, kad jos kartu praskriejo ir kurį laiką buvo vienoje linijoje su tolima ryškia žvaigžde, pagal tai, kaip šviesa buvo sustiprėjusi, įdėjus į tam tikrus modelius, galime nustatyti, kokia tai žvaigždės ir planetos, kuri skrieja aplink žvaigždę, masė.

– Ar tai yra lietuvių kosmoso tyrinėtojų didelė pergalė?

E. Stonkutė: iš tiesų norėčiau pabrėžti, kad tai yra didelės grupės, gausaus bendradarbiavimo sėkmė, ir mūsų teleskopas prisidėjo prie egzoplanetos atradimo su įstabiu mikrolešio metodu.

– Kiek vis tik metų truko projektas? Kiek žmonių dalyvavo?

E. Stonkutė: projektas trunka iki šios dienos, bet būtent planetos atradimas įvyko 2021 metais, vasarą, panašiu metu. Buvo gauti pirmieji signalai, kad kažkas vyksta šioje sistemoje – nukreipkime daugiau teleskopų, tame tarpe ir Molėtuose esančius teleskopus, į šią žvaigždę ir pažiūrėkime, kas ten vyksta. Surinkus duomenis, kruopščiai analizuojant, pritaikant modelius, mokslininkams pavyko identifikuoti, kad šioje sistemoje yra žvaigždė – maža žvaigždė, ir šalia jos – dujų milžinė, kaip Jupiteris. Jeigu Jupiterį palygintume su Žeme, tai būtų 413 Žemių dydžio planeta, kuri skrieja aplink mažą žvaigždę.

– O jūsų komandoje kiek žmonių buvo per visas šalis?

E. Stonkutė: pirmas autorius šio darbo, kuris parašė šį straipsnį, yra Makiko Bank – ji tuo metu dirbo Varšuvos observatorijoje, kartu su kitais lenkų kolegomis. Jie stebėjo kone 30 observatorijų ant žemės, įskaitant kosminį „Gaia“ teleskopą. Prie šių observatorijų jos vienos nestebi – dirba labai daug žmonių, daug naktų stebi, tame tarpe ir mūsų kolegos: Erika, Justas, studentės ir kiti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai atrandi planetą, kažkas turi tai patvirtinti – tai kur kreipiatės?

M. Maskoliūnas: visi rimti rašomi moksliniai straipsniai yra recenzuojami, tai reiškia, kad jie patvirtinami kitų mokslininkų, kurių nežinome (nes nežinome, kas yra recenzentas – dažniausiai bent jau to nežinome). Todėl kažkokia sensacija, kuri būtų nepagrįsta – būtų labai maža tikimybė, kad išeitų mokslinis straipsnis. Visame moksle yra uždėtas toks saugiklis.

E. Stonkutė: dar vienas faktas – šio atradimo nebebus įmanoma pakartoti. Visas kitas egzoplanetas, kurias atrandame kitais metodais – radialiniu greičiu, tranzito metodais – galima pakartoti, nes planetos periodiškai sukasi aplink žvaigždes, kurias stebime. O šiuo atveju ši planeta taip pat sukasi aplink žvaigždę, bet žvaigždė su šiomis technologijomis tokia nematoma, kad nebegalime pakartoti ir pasakyti, kad „o, tokia žvaigždė tikrai sukasi aplink planetą“.

– Kaip pavadinsite planetą?

E. Stonkutė: planeta jau gavo savo vardą – ji viso būrio bendraautorių (kur skirtingos observatorijos) gavo gana sudėtingą katalogo numerį, kuris yra AT2021.

– O tikro vardo nebus?

E. Stonkutė: planetos, kaip ir žvaigždės prie kitų žvaigždžių, planetos galaktikose turi vardus, susijusius su jų katalogo numeriais. Nes turbūt neužtektų vardų, jeigu pagalvotume, kad milijardai žvaigždžių yra galaktikose.