„Nežinau, ar kada nors gausime galutinį atsakymą, kaip tai atsitiko, nes negalime keliauti laiku atgal“, – komentuodamas naujausią analizę, kalbėjo Mičigano universiteto populiacijos genetikos ekspertas Xinjunas Zhangas.
Žurnale „Science“ paskelbto tyrimo autoriaus, Pensilvanijos universitete genetiką studijuojančio Alexanderio Platto teigimu, kalbant apie poravimąsi, pirmenybė buvo teikiama neandertaliečių vyrams ir Homo sapiens moterims, o ne atvirkščiai.
Mokslininkai nustatė, kad neandertaliečiai ir žmonės poravosi, nes daugelis šiuolaikinių žmonių, gyvenančių į pietus nuo Sacharos, turi nedidelį, bet svarbų neandertaliečių DNR procentą, įskaitant genus, kurie gali padėti mums kovoti su kai kuriomis ligomis ir padaryti mus imlesnius kitiems negalavimams.
Be to, neandertaliečių DNR nėra tolygiai paskirstyti visame žmogaus genome.
Norėdami įminti mįslę, A. Plattas ir jo kolegos tyrinėjo neandertaliečio genomą ir žmogaus DNR, kuris įsiterpė per jų poravimąsi prieš 250 tūkst. metų.
Palyginus šiuos genus, jie aptiko daugiau žmogaus požymių neandertaliečio X chromosomoje – toje pačioje, kurioje žmonėse yra mažiau neandertaliečių DNR, nei būtų galima tikėtis.
Anot A. Platto, labiausiai tikėtinas šio veidrodinio vaizdo modelio paaiškinimas yra poravimosi elgesys.
Mokslininkų teigimu, jei daugiau Homo sapiens moterų susiporuotų su neandertaliečių vyrais nei atvirkščiai, per tūkstančius metų tikėtina, pamatytume tai, kas ir aptikta: daugiau žmogaus DNR būtų neandertaliečių X chromosomose ir mažiau neandertaliečių DNR žmogaus X chromosomose.
Tačiau esą negalima visiškai atmesti ir kitų paaiškinimų, pavyzdžiui, kad Homo sapiens vyrų ir neandertaliečių moterų palikuonys tiesiog neišgyveno.
Naujausi komentarai