Brazilų astronomai penktadienį paskelbė atradę du besiformuojančių žvaigždžių spiečius atokioje mūsiškės Paukščių Tako galaktikos srityje, kurioje, kaip manyta, tokie procesai negali vykti.

Paukščių Takas yra plokščio disko pavidalo darinys, kuriame iš iškilaus centro nutįsusios spiralinės vijos, sudarytos iš žvaigždžių, dujų ir dulkių.

Žvaigždės paprastai formuojasi milžiniškuose molekuliniuose debesyse (angl. GMC), paplitusiuose galaktikos disko vidinėse srityse, sakoma Didžiosios Britanijos karališkosios astronomijos draugijos žurnale „Monthly Notices“ paskelbtame straipsnyje.

Tokie debesys paprastai sudaryti iš kelių dujų telkinių, todėl tikėtina, kad dauguma, o galbūt netgi visos žvaigždės susidaro spiečiais.

Naudodama NASA kosminį teleskopą „Wide-Field Infrared Survey Explorer“ (WISE), tyrėjų grupė, vadovaujama Denilso Camargo (Denilsu Kamargu) iš Pietų Rio Grandės federalinio universiteto Porto Alegrėje, atrado molekulinių debesų toli nuo galaktikos centro – žvelgiant iš šono, jie būtų matomi skriejantys už tūkstančių šviesmečių virš ir po Paukščių Tako disku.

Be to, viename iš tų atokių dujų debesų „netikėtai“ buvo aptikti du žvaigždžių spiečiai, sakoma pranešime.

„Pirmą kartą astronomai atrado žvaigždžių, susidarančių tokioje atokioje vietoje“, – pabrėžė tyrėjai.

Abu žvaigždžių spiečiai, pavadinti Camargo 438 ir Camargo 439, yra molekuliniame debesyje HRK 81.4-77.8.

Molekulinis debesis, susidaręs prieš maždaug 2 mln. metų, yra 16 tūkst. šviesmečių „žemiau“ galaktikos disko; anot mokslininkų, „tai milžiniškas atstumas nuo įprastų žvaigždžių formavimosi regionų“.

„Mūsų darbas rodo, kad kosmosas aplink (mūsų) galaktiką yra toli gražu ne toks tuščias kaip manėme“, – pažymėjo D.Camargo.