Išvados yra grindžiamos mitochondrijų DNR – tik iš motinos paveldimos genetinės medžiagos – tyrimais.

Mitochondrijų DNR buvo išskirta iš 58 suaugusiųjų ir 10 vaikų, palaidotų trejose I ir III mūsų eros šimtmečių kapinėse, dantų, sakoma straipsnyje, paskelbtame žurnale „Current Biology“.

Dviejų suaugusiųjų dantys pateikė genetinių maliarijos įrodymų.

Maliariją gali sukelti kelių rūšių pirmuonys plazmodijai; minimu atveju buvo aptikta parazito Plasmodium falciparum sukeliamos maliarijos įrodymų.

„Yra daug rašytinių įrodymų, aprašančių karštliges senovės Graikijoje ir Romoje, kurios atrodo kaip maliarija, bet konkreti maliariją sukeldavusi rūšis yra nežinoma“, – sakė Stephanie Marciniak (Stefani Marsiniak) iš Pensilvanijos valstijos universiteto.

„Mūsų duomenys patvirtina, kad ši rūšis tikriausiai buvo Plasmodium falciparum ir kad ji veikė žmones, (gyvenusius) skirtingomis ekologinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis“, – sakė ji.

Šiais laikais nuo maliarijos miršta beveik 450 tūkst. žmonių per metus. Dauguma aukų – jaunesni nei penkerių metų vaikai.

Mokslininkai vis dar neturi daug informacijos apie maliariją Romos imperijoje. Neaišku ir tai, ar tai buvo vietos, ar periodiškai iš kažkur užnešama liga.

Pirmieji DNR įrodymai apie maliariją senovės Romoje buvo aptikti 2001 metais, tyrinėjant maždaug 1,5 tūkst. metų senumo vaiko griaučius.

Naujasis tyrimas parodė, kad maliarija buvo paplitusi labiau nei manyta.

„Maliarija tikriausiai buvo reikšmingas istorinis patogenas, kuris senovės Romoje nulemdavo daug mirties atvejų“, – sakė studijos autorius Hendrikas Poinaras, vadovaujantis Kanados McMasterio (Makmasterio) universiteto Senovės DNR tyrimų centrui.