Jų nuomone, šis atradimas paneigia teorijas, kad šie žinduoliai maitindamiesi dantimis filtruodavo vandenį kaip dabartiniai taikūs milžinai.

Yra dvi didelės banginių grupės: dantytieji, tokie kaip orkos, ir ūsuotieji (bedančiai), košiantys vandenį ir mintantys raginių „ūsų“ sulaikytu planktonu bei smulkiomis žuvimis.

Pasitelkę 3D skenerius, tris Australijos muziejus vienijančios organizacijos „Museums Victoria“ ir Monasho (Monašo) universiteto paleontologai parengė skaitmeninius ūsuotųjų banginių iškastinių protėvių ir šiuolaikinių banginių dantų modelius.

Šie rezultatai pirmą kartą parodo, kad senoviniai ūsuotieji banginiai turėjo itin aštrius dantis, kurių paskirtis buvo vienintelė: atkąsti grobio mėsą.

Pasirodė, kad senovinių ūsuotųjų banginių – paprastųjų tikrųjų banginių ir mėlynųjų banginių protėvių – dantys yra kitokie nei dabartinių ir daug aštresni.

„Šie rezultatai pirmą kartą parodo, kad senoviniai ūsuotieji banginiai turėjo itin aštrius dantis, kurių paskirtis buvo vienintelė: atkąsti grobio mėsą“, – sakė Erichas Fitzgeraldas (Erikas Ficdžeraldas) iš „Museums Victoria“.

„Priešingai nei mano daugelis žmonių, banginiai niekada nenaudojo savo dantų kaip sieto ir maitinimosi filtruojant technologiją išplėtojo vėliau, galbūt jau praradę dantis“, – sakė jis.

Ankstesnė teorija apie senovinius banginius teigė, kad jie filtruodavo dantimis, kurie sukąsti suformuodavo zigzago formos sietą, panašiai kaip kai kurių dabartinių Antarkties ruonių.

Sietas esą sulaikydavo maistą burnoje ir leisdavo vandeniui ištekėti. Galiausiai tokius dantis pakeitusios raginės plokštelės – „ūsai“.

Atradimas, apie kurį trečiadienį pranešama žurnale „Biology Letters“, reiškia, kad „banginiai visiškai pakeitė savo maitinimosi biologiją“, kai atsirado gebėjimas filtruoti, sakė „Museums Victoria“ ir Monasho universiteto mokslininkas Davidas Hockingas (Deividas Hokingas).

Pasak mokslininkų, dar liko darbo norint suprasti ūsuotųjų banginių – didžiausių gyvūnų Žemėje – kilmę.