ki šiol buvo manoma, kad šios medžiagos gamtoje neegzistuoja, todėl naujasis radinys nustebino mokslo bendruomenę.

MOFs gaminami iš hidratuotų metalų jonų polimerų. Mokslininkai juos kurti turėjo itin kruopščiai, nes šios medžiagos ertmės ir kanalai yra vos kelių nanometrų pločio. Šios miniatiūrinės skylutės gali užsipildyti tokiomis dujomis, kaip vandenilis ir anglies dioksidas, todėl yra potenciali priemonė švarinti orą ar net būti naudojami kaip kuro elementai.

Tyrėjai atskleidžia, kad du mineralai – stepanovitas ir žemčužnikovitas atkartoja MOFs elgesį. Naujas atradimas buvo aprašytas žurnale „Science Advances“.

Įdomu, kad šie du gamtos „keistuoliai“ buvo aptikti dar 1942 ir 1963 metais, tačiau mokslininkai nesuprato jų unikalumo ir potencialo. Tai buvo įrodyta tik visai neseniai, kai netoli Lenos upės, Sibiro kasykloje aptiktas jų telkinys.

Studijų bendraautorius Tomislav Friščić sakė: „Galiu padaryti tik vieną išvadą: jei ketvirtame dešimtmetyje būtų buvę įmanoma atlikti struktūrinę analizę, tokią kaip šiandien, tada MOFs atradimas butų įvykęs dar prieš 50 metų“.

Mineralogijos žurnale perskaitę daugiau informacijos apie stepanovitą ir žemčužnikovitą, tyrėjai nusprendė pamėginti juos susintetinti laboratorijoje ir ištirti, ar jų struktūra atkartoja MOF.

Jie atrado, kad šiuos mineralus sudaro „plonos skaidrios gyslelės, susidedančios iš žalsvų pluoštinių struktūrų“. Jos išsidėsčiusios lygiai taip pat, kaip sintetinėse MOFs.

Tokia struktūra dar niekada anksčiau nebuvo užfiksuota natūraliuose mineraluose, tačiau po šio atradimo mokslininkai mano, kad jų mūsų planetoje gali būti ir daugiau.

Autoriai teigia, kad stepanovitas ir žemčužnikovitas tikriausiai taip susiformavo dėl unikalios geologinės aplinkos 230 metrų gylyje amžinojo įšalo žemėje. Ateityje bus tiriama, ar panašių savybių mineralų yra ir kitose klimato zonose.