„Žinau, kad tikrai naudoja, bet ir tai ne visi. Net nemažai išgirstu iš studentų baimę naudoti dėl to, kad neliktų nubausti“, – šnekėjo Studentų sąjungos viceprezidentė Gabija Juzėnaitė.

Nors universitetai nedraudžia naudotis dirbtiniu intelektu, tačiau reikalauja, jog bet koks jo naudojimas būtų deklaruojamas.

„Nurodyti, kokiais tikslais naudojo. Ar tai buvo „ChatGPT“, ar „Copilot“, kurį labai plačiai naudojame. Ar jis ieškojo informacijos, ar jis generavo tekstą, ar jis naudojo jį kaip pagalbinį įrankį, kas tikrai yra labai natūralu ir pateisinama, ar gramatikai pasitikrinti“, – nurodė VILNIAUS TECH Akademinės paramos centro direktorė Gražina Droessiger.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Akademinių reikalų centro vadovė pasakojo, kad yra buvę atvejų, kai dėstytojai suabejojo studentų sąžiningumu. Neapgynę savo darbo, jie gali būti išmesti iš universiteto.

„Per praėjusius akademinius metus iš mūsų universiteto buvo pašalinta apie penkis studentus dėl to, kad naudojo, bet nenurodė, jog naudoja dirbtinį intelektą. Jie buvo pašalinti be teisės stoti į universitetą bendrąja tvarka nuo vienerių iki trejų metų“, – kalbėjo MRU Akademinių reikalų centro vadovė Inga Juknytė-Petreikienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kovoti su dirbtiniu intelektu būtų sunku, todėl tenka prisitaikyti prie naujovių. Universitetai žiūri kūrybiškai ir neretai tai įtraukia į įvairias užduotis.

„Kai kuriose užduotyse dėstytojai sako, pavyzdžiui, yra tema – duokite dirbtiniam intelektui parašyti rašto darbą arba esė šia tema. Dabar jūsų tikslas yra sukritikuoti, kas yra gerai, kas yra blogai“, – aiškino Vilniaus universiteto (VU) Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas Andrius Uždanavičius.

„Yra, tarkime, studijų kryptis, programa viešojo administravimo studijų kryptyje – duomenų analitika, ten yra naudojami įvairūs įrankiai, kurie yra sukurti dirbtinio intelekto arba pagrįsti dirbtiniu intelektu“, – tvirtino MRU Akademinių reikalų centro vadovė I. Juknytė-Petreikienė.

„Ilgus skaitinius, tam tikros medžiagos pasiruošimui. Šį rudenį vadovų magistrantūroje vadovams paversime ilgus akademinius darbus į „podcast'us“, į kitą formatą“, – nurodė ISM universiteto modulio „Skaitmeninė transformacija ir verslas“ vadovas Gediminas Buivydas.

Studentų sąjunga tikina, jog daugelis aukštųjų mokyklų naudoja jų pasiūlytas rekomendacijas savo gairėse. Studentų atstovai taip pat turi galimybę dalyvauti rektorių konferencijoje ir dalintis įžvalgomis.

„Žinau, kad ir atsiskaitymų metu dėstytojai pritaiko dirbtinį intelektą. Man atrodo, tai yra labai labai svarbu, nes tai ugdo studentų galimybę išmokti naudotis dirbtiniu intelektu etišku būdu“, – šnekėjo Studentų sąjungos viceprezidentė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Naudos iš šios naujovės gali gauti ne vien tik studentai, bet ir dėstytojai.

„Turime įvairių eksperimentų ir su dėstytojais. Sukuriame dėstytojo skaitmeninį dvynį, kur studentai galėtų ne paskaitų metu klausinėti to dėstytojo skaitmeninio dvynio žinių ir taip dar geriau įgilinti ir pasisavinti žinias“, – kalbėjo G. Buivydas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIAUS TECH) dėstytojai patys naudoja dirbtinį intelektą ieškodami jo studentų darbuose.

„Kadangi dirbtinio intelekto panaudojimo įrankių anglų kalbai yra nemažai, bet lietuvių kalbai sudėtinga, nėra. Netgi mes patys, tyrėjai, esame susikūrę savo dirbtinio intelekto modelį, kuris aptinka dirbtinio intelekto generatyvinį naudojimą tekste“, – teigė VILNIAUS TECH mokslininkė ekspertė Simona Ramanauskaitė.

Tačiau dauguma sutinka: į dirbtinį intelektą reikia žiūrėti kaip į galimybę, o ne pavojų.

„Kartu išnaudodami šiuos įrankius ar suteikdami galimybę studentams juos naudoti, mes privalome tiesiog tai daryti, nes darbo rinkoje jie juos naudos“, – pabrėžė VU Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas.

Naujausia „ChatGPT“ versija yra prieinama tiek mokantiems, tiek nemokantiems vartotojams. Per savaitę programėlė sulaukia maždaug 700 milijonų aktyvių naudotojų.