Architektas siūlo sukurti plūduriuojantį Sporto infrastruktūros, administracijos pastatų ir apgyvendinimo kompleksų salyną.

Olimpinėms žaidynėms pasibaigus, stadionai ir kiti sporto infrastruktūros objektai lieka. Kai kurie pritaikomi kitiems tikslams, tačiau kiti tampa skausmingu priminimu apie didžiules investicijas. Spendžiant šią problemą, vienas architektas siūlo sukurti daugkartinio naudojimo plūduriuojančią olimpinę bazę, rašo portalas news.discovery.com.

„Beveik 90 proc. pasaulio tautų ne tik prieš Olimpiadą, bet ir prieš kitus didžiuosius sporto renginius negali sau leisti statybų“, – teigia Izraelio Techniono technologijos instituto garbės profesorius Michaelas Burtas.

Įkvėptas dirbtinių jūros aplinkos statinių, M. Burtas sukūrė konceptualią olimpinę bazę su stadionu, kuri galėtų būti transportuojama vandens keliais ir prišvartuota didžiuosiuose uostamiesčiuose.

Komplekso projekte – 150 tūkst. žiūrovų talpinantis stadionas bei „moduliai“, kuriuose būtų pagalbinės sporto patalpos, apgyvendinimo vietos, administracijos biurai. Atskirus modulius prireikus galima būtų prijungti. Visa tai turėtų suformuoti tvirtą salyną, į kurį būtų galima patekti pėsčiųjų tiltais. Žiūrovai ir sportininkai galėtų atvykti tam skirtu tiltu ar keltu.

„Renginiui galima naudoti ne visus modulius. Statinys lankstus, jį galima sudėlioti skirtingais būdais“, – aiškino architektas.

Pastatai būtų statomi iš daugiasluoksnių, mažo tankio statramsčių, pagamintų iš plieno, ir jungčių. Pasak M. Burto, 60 kvadratinių metrų perdangą būtų galima pastatyti iš 40 kilogramų plieno bei padengti lengvaisiais metalais. Vieno plūduriuojančio pastato kaina priklausytų nuo sunaudotų medžiagų kiekio.

M. Burtas Olimpiadas lygina su vestuvėmis ir tvirtina, kad nelogiška vieną kartą gyvenime vykstančiam renginiui statyti vis naują pobūvių salę.

„Toks kompleksas galėtų būti naudojamas daugybę kartų“, – aiškina jis.

Kovą architektas sumanymą pristatė Bilbao, Ispanijoje, vykusioje Technologijos, žinių ir visuomenės konferencijoje. Tačiau vis dar neaišku, kas į tokį statinį investuotų, jį išlaikytų ir valdytų. Nors šią idėją M. Burtas jau daugybę metų pristatinėja tarptautinėse konferencijose, ji vis dar nepradėta įgyvendinti.

Barry universiteto Floridoje mokslininkas Seanas Foremanas, tyrinėjantis sporto stadionų ir arenų finansavimą, teigia, kad rengti Olimpiadas siekiama turint didesnių vystymosi planų. Jis pažymėjo, kad olimpinius stadionus vėliau naudoja šalies komandos.

„Šių nuostabių statinių demonstravime yra daug simbolizmo ir paskatos miestui“, – teigė jis ir pridūrė, kad ši idėja labiau tiktų olimpiniam miesteliui, o ne stadionui.

Anot mokslininko M. Burto sumanymas kelia ir daugiau problemų. Viena jų – piratų keliama grėsmė. Tačiau jis pastebėjo, kad mobilų kompleksą pavyktų išgelbėti gamtinės katastrofos atveju, jei tik būtų spėta laiku jį išgabenti.

„Būtų protinga pakartotinai panaudoti kompleksą, kurio prireikia tik kartą per du ar keturis metus“, – teigė jis.