Per pastarąjį dešimtmetį tai šen, tai ten vis prasisunkdavo informacija apie vystomas nematomumo šydo technologijas, kurios žavėjo ir mokslininkų, ir paprastų žmonių vaizduotę. Visos šios technologijos buvo grindžiamos dviem esminiais elementais.

Pirmasis elementas - „transformacinės optikos“ idėja, arba galimybė apsukti šviesą aplink tam tikrą erdvės sritį, kad atrodytų taip, lyg toje erdvėje nieko nėra. Antras elementas – metamedžiagų sukūrimas. Metamedžiagos – tai sintetiniai junginiai, pasižymintys neįprastomis optinėmis savybėmis, kurias galima išnaudoti siekiant realizuoti pirmąjį elementą.

Viena iš mokslininkų užduočių – sukurti tokią nematomumo skraistę, kuri galėtų iš visų pusių ir visuose optiniuose dažniuose paslėpti žmogų. Papildomai norėtųsi, kad būtų įmanoma pagaminti įvairiausių dydžių tokių apsiaustų labai dideliems arba labai mažiems objektams slėpti – na, kad ir kosmose skriejantiems palydovams.

Su dabar turimomis žiniomis visų šių tikslų pasiekti neįmanoma. Pirmasis nematomumo apsiaustas veikė tik viename mikrobangų dažnyje. Kiek vėliau sugebėta pasiekti, kad skraistės veiktų ir didesniame optinių bangų dažnių spektre, tačiau jos galėjo slėpti tik nedidelius objektus arba kampas, iš kurio žiūrint stebėtojas objekto nematė, buvo ribotas.

Bet birželio 5 dieną Rochesterio universiteto (JAV) mokslininkas Johnas Howellas su kolega Benjaminu Howellu parodė, kaip galima pagaminti paprastas skraistes, kurios slepia ganėtinai didelius objektus pilname regimos šviesos spektre. Vienas iš jų įrenginių yra pakankamai didelis, kad ir žmogų paslėptų. Tačiau be kompromisų ir šie mokslininkai neišsisuko.

Šių optikos specialistų panaudotas metodas buvo stebėtinai paprastas: jie nenaudojo šviesą iškreipiančių pasakiškų savybių metamedžiagų. Mokslininkams pakako įprastinių lęšių ir veidrodžių.

Taigi, mokslininkai sukūrė lęšių ir veidrodžių sistemą, kuri nukreipia šviesą aplink tą erdvės vietą, kurią jie nori paslėpti.

O tai reiškia, kad jų apsiaustas yra santykinai paprastai pastatomas ir nesunkiai išdidinamas arba sumažinamas. Mat veidrodžius iš esmės galima pagaminti bet kokio norimo dydžio. Lęšių dydis kiek labiau ribotas, tačiau kai kurie gamintojai jau dabar gali nesunkiai pagaminti idealios kokybės labai didelio skersmens lęšių.

Mokslininkų demonstruojami rezultatai iš tiesų įspūdingi – jų nuotraukose aiškiai matoma, kad nuo stebėtojų galima sėkmingai paslėpti vaikiško žaislo dydžio objektą visame regimos šviesos spektre.

Mokslininkų sukurtas nematomumo apsiaustas yra pakankamai didelis ir žmogui paslėpti. Pavyzdžiui, vienoje apsiausto veikimą demonstruojančioje nuotraukoje mokslininkai parodė, kad galima paslėpti kėdę, už kurios pastatyta šiukšliadėže; kėdė bus nematoma, o šiukšliadėžė – matoma. „Šis tūris yra pakankamas ir žmogui paslėpti, nors ir ne taip patogiai, kaip su Harrio Potterio apsiaustu“, - aiškina J. ir B. Howellai.

Tiesa, iš veidrodžių pagamintas nematomumo apsiaustas nėra visiška naujiena mokslo požiūriu. Jau ne vienerius metus tokiu principu naudojasi iliuzionistai. „Mūsų pasiūlytos naujovės esmė yra ne pati idėja, o galimybė pritaikyti apsiausto dydį bet kokiam objektui“, - sakė optikos žinovai.

Be to, jokiu būdu negalima teigti, kad šis nematomumo apsiaustas yra idealus. Pats didžiausias mokslininkų pasiūlyto dizaino trūkumas – kad jis veikia tik viena kryptimi: jei tik pabandysite į objektą pažvelgti iš kito kampo, apgavystė bus tučtuojau atskleista.

Kita vertus, šis darbas yra svarbus kuriant didelius viena kryptimi veikiančius nematomumo apsiaustus. „Tokie apsiaustai gali būti naudingi, tarkim, slepiant vidutinėje ar aukštoje orbitoje besisukančius dirbtinius palydovus“, - nurodė J. ir B. Howellai.

Taigi, tai buvo paprastos idėjos įspūdingas pritaikymas. Ir jis realiomis sąlygomis gali būti panaudotas iš esmės tučtuojau. O organizacijų, kurios gali norėti savo palydovus paslėpti nuo smalsių akių, sąrašą sudaryti nesunku.