2015-uosius metus Jungtinės Tautos paskelbė „Tarptautiniais šviesos ir šviesos technologijų metais“, tuo įvertinant šviesos ir technologijų, susietų su šviesa, ypatingą reikšmę žmonijai ir dabartinei civilizacijai.  Deklaruota, kad šia iniciatyva siekiama pademonstruoti politikams, verslui bei visuomenei šviesos technologijų galią sprendžiant įvairias problemas bei jų perspektyvą.

Pasaulį jau apraizgė šviesolaidinės komunikacijos, gebančios perduoti informaciją greičiu, matuojamu šimtais gigabitų per sekundę. Šviesos bangų, lekiančių pro galaktikų telkinius, trajektorijos pokyčiai leidžia nustatyti paslaptingos „tamsiosios medžiagos“ telkinius erdvėje.

Pasaulyje lazerio spinduliai jau plačiai naudojami medicinoje, chirurgijoje, stomatologijoje, šios technologijos jau pradedamos taikyti Lietuvoje. Saulės šviesa gali padėti išspręsti žmonijos energetikos problemas, todėl tobulinamos kristalinių, amorfinių ir organinių puslaidininkių technologijos. Kuriami milžiniško intensyvumo šviesos šaltiniai, panaudojant elektronų greitintuvus ir lazerines technologijas.

Tai atveria naujas galimybes įvairiose technologijose, net ir radioaktyvių izotopų nukenksminimui. Šviesa yra mažytis intervalas elektromagnetinių bangų skalėje. Eksploatuodami kitus šių bangų diapazonus, ne tik mokslininkai ne tik sukūrė gyvenime panaudojamas technologijas, bet ir tiria, kaip susidarė dabartinė mūsų Visata, kokie procesai joje vyksta. Tam sukonstruoti grandioziniai įrenginiai Antarktidos ledo gelmėje, Argentinos stepėse, Pietų ašigalyje, kosmose ir t.t. Jais mokslininkai stebi neutrinų srautus, tiria procesus tolimose galaktikose ir aiškinasi Didžiojo sprogimo etapų eigą.

Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ paskaitoje šia tema apžvelgsime Tarptautinių šviesos metų iniciatyvos idėją ir jos rėmėjus, kartu su įspūdžiais iš šių metų paskelbimo Paryžiuje UNESCO būstinėje, kur paskaitas skaitė net penki Nobelio premijos laureatai.

Ką reiškia žmonijai šviesa, iliustruoja svetainė, kurioje galima pamatyti, kaip iš pirmo žvilgsnio elementarūs dalykai pakeitė Filipinuose taifūno nuniokotose vietose ar Afrikos gilumoje gyvenančių žmonių buitį. Taip pat sužinosite, kur ir ką studijuojant galima įsijungti į šias pasaulines iniciatyvas. Aptarsime ir Lietuvoje gyvenusių ir dirbusių mokslininkų indėlį į pasaulinį mokslą. Pavyzdžiui, pasaulyje „fotochemijos tėvu“ vadinamo Teodoro Grotuso darbus, kuris daug nuveikė fizikoje ir chemijoje prieš 200 metų.

Visa tai iliustruosime pavyzdžiais, aprėpiančiais tarpdisciplininius dalykus. Saulės elementų konstrukcijos principai yra tie patys, kaip ir detektorių, tarnaujančių radiacinėje medicinoje ar gigantiškuose elementariųjų dalelių tyrimo ar ryšių technikos įrenginiuose. Analogišką konstrukciją, tik parenkant kitokius puslaidininkius ir įjungus į grandinę priešinga kryptimi, turi naujausi šviesos šaltiniai, puslaidininkinės lempos. Šviesa stimuliavimo reiškinys užtikrina lazerių egzistavimą, bet taip pat leidžia mikroskopu matyti mažesnius objektus negu leidžia optikos dėsniai.

Didžiausią dalį žmogus informacijos gauna šviesa. Ne tik akimis, bet ir kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Saulės energetika vis labiau pastebima globalioje energetikoje. 20 proc. visos elektros energijos sunaudojama apšvietimui, todėl populiarėja puslaidininkinės lempos, nes jos pačios ekonomiškiausios. Šviesa fundamentiniuose tyrimuose ir ypač reikšminguose taikymuose pelnė mokslininkams 54 Nobelio premijas.