Naudodamas novatoriškas fotografijos technologijas ir savo galvos skulptūrą Turino drobulę galėjo suklastoti Renesanso menininkas Leonardas da Vinčis. Tokią versiją iškėlė dokumentinio televizijos filmo kūrėjai.

Ant relikvinės drobulės esančių veido atspaudų bruožai iš tikrųjų yra paties L. da Vinčio. Ant audeklo jie suprojektuoti. Ištisos kartos tikin čiųjų manė, jog ant drobulės atsispaudęs Kristaus veidas, tačiau mokslininkai nustatė, jog ji sukurta Viduramžiais.

Amerikos menininkas Lillianas Schwartzas, Vizualaus meno mokyklos Niujorke konsultantas, išgarsėjęs 9 dešimtmetyje, kuomet Monos Lizos portretą susiejo su paties L. da Vinčio portretu, naudodamas kompiuterines skenografijas nustatė, jog drobulėje atsispaudęs atvaizdas yra tokių pačių išmatavimų kaip ir L. da Vinčio.

„Jie sutampa. Aš neabejoju, jog proporcijos apie kurias rašė L. da Vinčis, buvo panaudotos kuriant šį drobulės atvaizdą“, – teigė menininkas.

Tokia teorija iškeliama dokumentiniame televizijos kanalo „Channel Five“ filme, kuriame teigiama, kad L. da Vinčis savo veido bruožus ant drobulės galėjo išdeginti panaudojęs veido skulptūrą ir camera obscura – dailininkų naudotą optinį renginį, davusį pradžią ir fotografijos atsiradimui.

Filme teigiama, jog ant rėmų užtraukta medžiaga galėjo būti pakabinta tamsiame kambaryje ir padengta sidabro sulfatu, 15 amžiaus Italijoje naudota medžiaga, dėl kurios audinys tampa jautriu šviesai. Saulės spinduliams einant pro vienoje sienoje įmontuotą lęšį, L. da Vincio veido formos buvo perkeltos ant medžiagos, sukuriant ilgai išliekantį atvaizdą.

Drobulės tyrėjas Lynnas Picknettas teigė: „Drobulės falsifikuotojas turėjo būti eretikas, nebijantis klastoti Jėzaus šventą, atperkantį kraują. Jis turėjo išmanyti anatomiją ir kaip savo penkis pirštus pažinti technologiją, kuri visus mulkino iki pat XX amžiaus pabaigos. Jis troško palikti savo ženklą ateičiai, ne tik meno ar mokslo, bet ir savo ego vardan“.

Pietų Afrikos Nelsono Mandelos metropolijos universiteto meno istorijos profesorius Nicholas Allenas pareikalavo atlikti daugiau drobulės tyrimų, siekiant nustatyti, ar ji tikrai buvo padengta su saulės UV spinduliais reaguojančiu sidabro sulfatu.

Jis teigė:„Į Turino drobulę žvelgiant plika akimi, ji atrodo kaip žmogaus atvaizdo negatyvas, tarsi nufotografuotas žmogaus atvaizdo pozityvas, taigi drobulė yra tarsi negatyvas. Tai rimtas įrodymas, kad ji sukurta fotografiškai”.

Naudojant radioaktyvuosius anglies izotopus 1988 metais nustatyta, jog drobulė buvo sukurta 1260-1390 metais.

Filme pateikiama versija paaiškina teoriją, jog L. da Vinčio klastotė turėjo pakeisti ankstesnįjį, blogesnės kokybės falsifikatą, kurį 1453 metais nupirko įtakinga Savoy šeima. Netrukus po to drobulė maždaug 50 metų dingo. Kuomet drobulė vėl buvo aprodyta visuomenei, buvo pripažinta originaliu reliktu. Tačiau ekspertų teigimu, tai buvo tik menininko sukurtas dublikatas.

Amerikos Longwoodo universiteto Virdžinijoje profesorė Larissa Tracy teigė: „Da Vincis turėjo reikiamus įgūdžius. Jis pakankamai išmanė anatomiją, fizinę raumenų struktūrą. Jis galėjo sukuti atvaizdą ant drobulės. Jei kas nors tuo metu galėjo dirbti su camera obscura ir naudoti fotografijos technikas, tai buvo jis”.

Tačiau Turino drobulės centro Kolorade vadovas Johnas Jacksonas, manantis, jog drobulė siekia Jėzaus nukryžiavimo laikus, atmetė šiuos teiginius. Anot jo, anksčiausi žinomi įrašas apie Turino drobulę dar XIV amžiaus viduryje iškaltas ant memorialinio medaliono. Jis demonstruojamas Cluny muziejuje Paryžiuje.

„Jame aiškiai matyti drobulę laikantys dvasininkai, o medalionas datuojamas dar šimtmečiu anksčiau nei gimė Leonardas. Nėra jokių įrodymų, jog su drobule Leonardas buvo kaip nors susijęs“.

Profesorius įsitikinęs, jog radioaktyvių anglies izotopų nustatytas drobulės amžius yra neteisingas, nes naudotas mėginys buvo užterštas.