Ilgai išgulėjęs ir suiręs kūnas gali tapti neįmenama mįsle medicinos kriminalistams, tačiau ne entomologams. Aplipę ar įsiskverbę į organizmą įvairūs vabzdžiai ar lervos padeda iššifruoti mirties priežastis.

Lietuvoje mažai naudojama sritis

„Vertinant Lietuvą, kyla klausimas, kiek per metus yra rezonansinių bylų, kur kitomis priemonėmis negali nustatyti mirties laiko ir kiek yra svarbu tą laiką nustatyti“, - samprotavo Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) lekt. dr. entomologas Andrius Petrašiūnas.

Pasak jo, visai kita situacija užsienyje – prancūzai, vokiečiai ir italai esą tiria tokias bylas. Kitose šalyse į entomologus kreipiamasi ne taip dažnai. Pašnekovas pridūrė, kad Lietuvoje ši sritis yra mažai naudojama - tam esą nėra didelio poreikio.

„Yra tokia Europos Teismo entomologų asociacija (European Association for Forensic Entomology, EAFE), kur sprendžiamos tokios bylos. Surinkę duomenis ekspertai būna teisme ir kaip vieną iš įrodymų remiasi savo tyrimais“, - pasakojo A. Petrašiūnas, vienas EAFE narių.

Temperatūra – limituojantis veiksnys

Paklaustas, per kiek laiko numirėlio organizme apsigyvena įvairūs gyviai, A. Petrašiūnas tikino, kad viskas priklauso nuo metų laiko ir temperatūros. Esą kiekvienam gyviui taip pat reikia tam tikrų temperatūrų rėžimo, kad jis išsivystytų.

Vasarą, kad išsivystytų nuo padėto kiaušinėlio iki musės, užtenka porą savaičių, jeigu labai šilta – musės gali padėti kiaušinėlius ir išsivystyti per kelias valandas. Esą vyksta vabzdžių kitimas, atskrenda vienų rūšių musės, vėlesnėse stadijose lervas ėsti pradeda vabalai ir pan. Dar vėliau, kai pagrindinė organų masė yra išėsta, atsiranda kandys ir vabalai, ėdantys kaulus, kremzeles, odą ir pan.

„Jeigu vakare kas numirė, žuvo ar buvo paliktas negyvas kur nors miške, tai ryte jau gali būti mažyčių lervučių. Tam reikalinga daugiau kaip penkiolikos laipsnių temperatūra. Pavasarį ir rudenį – ilgiau. Pavasarį kūną gali pulti skruzdėlės ir pan.“ – paaiškino A. Petrašiūnas.

Anot entomologo, jeigu žmogaus kūnas yra paslėptas, tai fiziškai ne visi gyviai gali iki jo prisigauti. Kūną nuo įvairių lervų ir vabzdžių „apsaugo“ ir cheminės ar narkotinės medžiagos – esą tai musėms nepatinka ir jos nesivysto arba turi praeiti laiko, kad jos atsirastų. „Tačiau gyvsidabris, heroinas ir kokainas lieka lervose ir iš lervų galima nustatyi, kokia medžiaga buvo organizme. Didelis kokaino kiekis paskatina lervų vystymąsi“ , - pridūrė pašnekovas.

Gyvsidabris, heroinas ir kokainas lieka lervose ir iš lervų galima nustatyi, kokia medžiaga buvo organizme. Didelis kokaino kiekis paskatina lervų vystymąsi.Jis patikino, kad buvo atlikta tyrimų ir su apdegusiais kūnais – sausas kūno paviršius taip pat rečiau puolamas.

Kiaušinėlius deda drėgnesnėse vietose

„Dažniausiai mirusiame žmoguje kiaušinėliai yra dedami į akis, burną ar nosį – kur yra ertmės, drėgniau ir ne taip sausa. Taip pat į žaizdas, kur kraujuota ir pan. „ – aiškino A. Petrašiūnas. Vėliau prisidaugina didžiulės masės organizmų ir skverbiasi giliau. Jeigu yra išprievartautų aukų, kūnas pusnuogis – įvairių gyvių gali atsirasti aplink lytinius takus. Esą viena patelė gali pridėti šimtus kiaušinių, o staigiai augdamos jos gana greitai gali suėsti kūną.

Pasak entomologo, atlikti tyrimai parodė, kad Afrikoje drablį įvairūs organizmai gali suėsti per savaitę. Vidutinio dydžio kiaulę Lietuvoje – per 25 dienas, iš jos lieka tik kaulai.

A. Petrašiūnas dalyvavęs vieno pasikorusio žmogaus ekspertizėje. Entomologas nustatė, kad pagal rastas lervas ir vabalus jie galėjo vystytis apie savaitę, o anot ekspertų kūnas išbuvo tris-keturias savaites. Ši paklaida esą galėjo nutikti dėl to, kad orai buvo vėsesni ir lervos galėjo vystytis ilgesnį laiką.
Pašnekovas pridūrė, kad kai kurių rūšių musės deda kiaušinėlius tik saulėje, o jeigu kūnas guli pavėsyje – jos neskrenda. Taip pat kai kurios musės neskrenda į patalpas, todėl, jeigu lauke gulinčiame kūne, randama lervų, kurių yra tik patalpose, vadinasi, kūnas iš pradžių išbuvo patalpose ir tik vėliau galėjo būti ištemptas į lauką.

Viską reikia rinkti vietoje

Pasak A. Petrašiūno, yra surašyti tam tikri protokolai, kaip reikėtų daryti entomologinius tyrimus. Esą svarbu užrašyti oro ir kitas sąlygas, vietovę ir paimti mėgininių iš skirtingų kūno vietų. „Viską reikia rinkti vietoje, jeigu kūnas pagulėjęs ilgiau – pakasti žemės iš po kūno. Ten gali būti sulindusių lėliukių“, - pabrėžė pašnekovas, pridurdamas, kad iš vietos mėginama maksimaliai paimti įvairių mėginių, kad susidarytų realiausią vaizdą.

Dalis paimtų lervų yra įdedama į spiritinį skystį, kitos laikomos tokiose pačiose sąlygose, kaip buvo rastas kūnas, kol jos išsivystys. Siekiant padaryti lervoms tas pačias sąlygas, neretai bendraujama ir su meteorologais.

„Yra situacijų, kur galbūt net nereikia lervomis ar vabzdžiais vadovautis ir jų tirti, nes priežastys aiškios iš kitų metodų. Bet kartais entomologiniai metodai gali padėti išaiškinti mirties priežastį“, - apibendrino A. Petrašiūnas.