Slyvos – vienas skaniausių vaisių, kurių šviežių galima skanauti kone visą rudenį.

Slyvose gausu vitaminų ir mikroelementų bei kitų organizmui reikalingų medžiagų. Vidutiniškai 100 g slyvų yra 40 kcal. Jos taip pat turtingos baltymų, angliavandenių, maistinių skaidulų, laisvųjų organinių rūgščių, kalio, natrio, jodo, cinko, vitaminų A, B1, B2, B6, PP, C ir E. Ypač slyvose gausu vitamino P, kuris mažina spaudimą, stiprina kraujagyslių sieneles. Šis vitaminas jose nesuyra net ir termiškai apdorojus vaisius.

Slyvose yra daug ląstelienos, kuri gerina virškinimą ir spartina medžiagų apykaitą. Dėl to iš organizmo greičiau šalinamos susikaupusios kenksmingosios medžiagos ir vandens perteklius. Pavalgius slyvų pradeda šiek tiek pūsti pilvą. To kaltininkai – pektinai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, šiek tiek laisvina vidurius ir greitina riebalų deginimą. Slyvose esančios balastinės medžiagų iš žarnyno šalina toksinus ir gelbsti nuo vidurių užkietėjimo.

Šie kaulavaisiai yra geriausi angliavandenių apykaitos stimuliatoriai. Ląsteliena, kurios gausu slyvose, lėtina angliavandenių pasisavinimą. Cukraus kiekis kraujyje ilgiau išlieka pastovus, todėl pavalgę slyvų išalkstame ne taip greitai.

Slyvos skanios tiek šviežios, tiek ir termiškai apdorotos. Jas galima džiovinti, šaldyti, virti iš jų uogienes, džemus ir kompotus. Kai kurių tautų nacionalinėje virtuvėje jos net ir marinuojamos; iš jų gaminamos trauktinės ir likeriai.

Svarbu:

Slyvų vartojimą rekomenduojama riboti žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas yra sumažėjęs.

Kadangi šiuose visuose yra daug cukraus, jos nerekomenduojamos diabetikams ir antsvorio turintiems žmonėms.