Klimato emigrantai

Penktus metus Inga su vyru Tadu ir dukromis Deimante bei Gabriele kuria gyvenimą Ispanijoje. Iš pradžių šeima atvyko į Andalūzijos regioną, vėliau įsikūrė Alikantėje. Emigrantais šeima tapo dėl palankesnio klimato.

"Su vyru dažnai juokaudavome, kad išėję į pensiją gyvensime Ispanijoje. Tai buvo mūsų svajonė. Gimtasis Vilnius man taip pat artimas širdžiai, tačiau Lietuvoje nuolat sirgau kvėpavimo takų ligomis, tad gydytojai vis rekomenduodavo pakeisti klimatą", – atskleidžia Inga.

Po vienos sunkios ligos nusprendė, kad pensija gali taip ir neateiti, o laikas gyventi yra čia ir dabar. "Žinoma, nebuvo lengva ryžtis tokiam žingsniui, – pripažįsta pašnekovė. – Juk nemokėjome vietinės kalbos, nesinorėjo ir vaikų ištraukti iš pažįstamos aplinkos. Vis dėlto nusprendėme surizikuoti, nes ligos ir antibiotikai gimtinėje tapo nuolatiniais mano palydovais. Sprendimas pasiteisino."

Nuo būtinybės iki malonumo

I.Švelnienė svečioje šalyje atrado ir naują aistrą – gaminti. Nors moters mama ir močiutė visada mėgo suktis virtuvėje, pati Inga šiai veiklai prielankumo nejautė. Gaminimas jai atrodė tikras laiko švaistymas. Vis dėlto daugiau gaminti prisireikė prieš keturiolika metų gimus pirmajai dukrai Deimantei.

"Iš pradžių gaminau dėl būtinybės. Tačiau vėliau supratau, kad būdama mama neturiu teisės gaminti ir valgyti bevertį maistą. Tad pradėjau mityba domėtis daugiau. Gavusi dovanų receptų knygą, ėmiau eksperimentuoti. Vis dėlto lūžis įvyko persikėlus į Ispaniją, kur man teko maisto gamybos šeimai pareiga", – pasakoja Inga.

Pokyčiai: į gydytojų rekomendacijas pakeisti klimatą įsiklausiusi I.Švelnienė Ispanijoje ne tik atsikratė kvėpavimo ligų, bet ir pradėjo sveikiau maitintis.

Gyvenant Lietuvoje, jai padėdavo gaminti mėgstanti mama. Pradėjus naują gyvenimą svečioje šalyje, šios pagalbos nebeliko. Tad Inga ėmė sukti galvą, kaip gaminti sveikai, skaniai ir greitai?

Taip gimė I.Švelnienės instagramo paskyra, o vėliau ir tinklaraštis "Mamos restoranas". Čia ji dalijasi savo virtuvės atradimais ir šeimos mėgstamais receptais. Kadangi pašnekovė netoleruoja riebaus, aštraus ir perkepto maisto, stengiasi gaminti lengvus patiekalus iš daržovių ir neriebios mėsos. Šie neįmantrūs, bet gardūs patiekalai greitai patraukė socialinių tinklų vartotojų dėmesį.

"Sulaukiu nemažai atsiliepimų, kurie labai motyvuoja. Tikiuosi savo veikla daugiau gaminti paskatinti ir dukras. Jauniems žmonėms socialiniai tinklai daro didesnę įtaką nei receptų knygos", – pastebi Inga.

Ispaniški įpročiai mano maisto gamybai turėjo labai daug įtakos. Ant mūsų šeimos stalo atsirado daugiau šviežių daržovių, vaisių.

Pokyčiai ant šeimos stalo

Pašnekovė pripažįsta, kad lietuviška virtuvė jai nelabai artima dėl savo riebių, sunkiai virškinamų patiekalų. Todėl lengva, daržovių gausi ispaniška virtuvė jos skoniui tinka kur kas labiau.

"Ispaniški įpročiai mano maisto gamybai turėjo labai daug įtakos. Ant mūsų šeimos stalo atsirado daugiau šviežių daržovių, vaisių. Alikantėje veikia puikūs daržovių turgūs, kuriuose apsiperkame kartą per savaitę. Juk Ispanijoje šiltasis laikotarpis yra kur kas ilgesnis, tad šviežių daržovių ir vaisių iš artimiausių ūkių galima nusipirkti kone kiaurus metus. Žinoma, paprasta gauti ir kokybiškų jūrų gėrybių", – atskleidžia ispanišką tikrovę lietuvė.

Apsigyvenusi Ispanijoje, patiekaluose ji stengiasi naudoti daugiau lęšių ir avinžirnių. "Šios kruopos Ispanijoje labai populiarios, vietiniai jomis gardina sriubas, troškinius", – sako pašnekovė.

Vis dėlto Inga domisi viso pasaulio virtuve, tad savo gaminamų patiekalų nevadina nei ispaniškais, nei lietuviškais. Eksperimentuodama moteris stengiasi iš kiekvienos tautos virtuvės pasiimti tai, kas geriausia.

Teko pakeisti požiūrį

Atvykus į Ispaniją, šeimai taip pat teko priprasti prie vietinių mitybos įpročių. O jie kitokie nei Lietuvoje.

"Ispanų valgymo kultūra šauni tuo, kad žmonės neskuba ir tiesiog mėgaujasi maistu. Iš pradžių mums pasirodė keista, kad tradicinių pusryčių jie nevalgo, vakarieniauja labai vėlai – dažniausiai apie devintą vakaro. Ši vakarienė užsitęsia porą valandų, tad atsikėlę ryte ispanai dar nenori valgyti. Jie išgeria kavos ar sulčių, o apie vienuoliktą ryto jau skanauja vadinamuosius antruosius pusryčius, – atskleidžia ispaniškos mitybos ypatumus I.Švelnienė. – Mūsų regione antrųjų pusryčių metu populiaru gerti kavą ir valgyti tostadą – duonos skrebutį su pomidorais, kumpiu, sūriu. Tada ispanai dirba iki antros valandos dienos, kol sulaukia siestos. Valstybinės įstaigos dažniausiai tokiu laiku užsidaro ir nebeatsidaro. O privačiame sektoriuje dirbantys ispanai po siestos grįžta atgal į darbą. Tai dažniausiai įvyksta apie trečią–penktą valandą dienos", – pasakoja pašnekovė.

Pasak I.Švelnienės, ispanai dažniausiai pietauja namuose arba kavinėje. Čia niekas, kaip įprasta Lietuvoje, nesineša pietų į darbą ir jų nevalgo prie kompiuterio.

"Mums su vyru reikėjo išmokti mėgautis savo laiku, nes buvome įpratę gyventi skubėdami. O pas ispanus nėra jokios skubos, tik buvimas čia ir dabar. Tai mane labiausiai ir žavi, – šypsosi pašnekovė. – Patys ispanai juokauja, kad svarbiausia yra skaniai pavalgyti, gerai pašvęsti ir dar pamiegoti siestos. Tai puikiai atspindi jų požiūrį į mitybą. Valgoma lėtai, besimėgaujant, su artimiausiais žmonėmis."

Anot Ingos, po pietų, apie penktą valandą, ispanai valgo saldumynus – blynelius, pyragą. Vakarienė prasideda gana vėlai. Taip yra todėl, kad per siestą niekas nedirba. Tad pomokykliniai vaikų būreliai, muzikos mokyklos pamokos, sporto užsiėmimai prasideda tik apie šeštą ar septintą valandą vakaro. Vakarienė valgoma, kai vakare po darbų ir būrelių pagaliau namie susirenka visa šeima.

"Savaitgaliais ji gali baigtis ir antrą valandą nakties. Tikriausiai įsivaizduojate ispanišką vakarienę – daug pašnekesių ir maisto", – juokiasi Inga.

Mums su vyru reikėjo išmokti mėgautis savo laiku, nes buvome įpratę gyventi skubėdami. O pas ispanus nėra jokios skubos, tik buvimas čia ir dabar.

Daržovių galia

I.Švelnienė Ispanijoje negamina tipinių lietuviškų patiekalų. Tačiau kartą ji nusprendė paruošti šaltibarščius ir jais pavaišinti bičiulius ispanus. Jie labai stebėjosi sodria šaltibarščių spalva, kuri pasirodė įtartina, bet skonis jiems patiko.

"O juoda duona ir rūkyti lietuviški mėsos gaminiai ispanų nežavi. Kai dukra į mokyklą nusineša sumuštinių su juoda duona, neatsiranda pretendentų jų paragauti, – sako Inga. – Ispanijoje vyrauja balta duona, bagetės. Juodos duonos dauguma nematę. O štai mano gaminti desertai vietiniams atrodo per menkai saldūs. Ispaniški skanumynai turi kur kas daugiau saldumo."

Pašnekovei svarbi sveika, subalansuota mityba, tad ji džiaugiasi Ispanijoje ėmusi gaminti daugiau daržovinių patiekalų. Deja, Lietuvoje šaltuoju metų laiku trūksta šviežių daržovių. Be to, kai šalta, norisi valgyti riebiau. Ispanijoje Švelnių šeimos mityba tapo kur kas sveikesnė.

"Dažniausiai pietums valgome žuvies patiekalus arba kalakutieną, vištieną. Šalia pateikiu orkaitėje be riebalų keptas arba šviežias daržoves. Kartais apverdu brokolius, kalafiorus. Pastebėjau, kad vaikai mieliau renkasi daržoves, kai jos būna patiekiamos tiesiog paprastai supjaustytos, neapdorotos. Taip dukros gali išsirinkti tai, kas joms skaniausia. Tai ypač svarbu dvylikametei Gabrielei, kuriai nepatinka sumaišytos daržovės", – pasakoja dviejų dukrų mama.

Vienas mėgstamiausių Ingos patiekalų – salotos. Jas moteris ruošia tiek iš daržovių, tiek iš vaisių. Socialiniame tinkle daug dėmesio sulaukė jos salotos su avokadu, mangu, gražgarstėmis, vyšniniais pomidoriukais ir kepta vištiena. I.Švelnienė mėgsta maišyti daržoves su vaisiais, nes dauguma jų puikiai dera. Vienas tokių derinių – braškės, apelsinai ir ridikėliai. Kad būtų sočiau, į salotas pašnekovė siūlo įpjaustyti sūrio, įdėti keptos vištienos, krevečių ar vytinto kumpio.

Gyvenimas – tai šventė

I.Švelnienės rašomo maisto tinklaraščio konceptas – greitai pagaminami patiekalai iš daržovių ir neriebios mėsos. Tinklaraštininkei patinka eksperimentuoti virtuvėje, tačiau joje praleisti daug laiko nesinori. Todėl ji vengia sudėtingų, daug kantrybės reikalaujančių receptų.

"Geriausiai mano gaminamą maistą apibūdina žodis "lengvas" – patiekalai ne tik greitai pagaminami, bet ir neapsunkinantys skrandžio. Visada ieškau naujų skonių ir būdų šeimos nariams pristatyti produktus, kurių jie dar neragavo. Mūsų šeimoje galioja taisyklė, kad negalima sakyti, jog kažko nemėgsti, kol neparagavai. Todėl dukros neatsisako išbandyti naujų valgių, – atskleidžia pašnekovė. – Nors man rūpi maisto sveikumas ir suteikiama nauda, nesistengiu gaminti patiekalų, kurie yra sveiki, tačiau neturi skonio. Mano nuomone, maistas visų pirma turi būti skanus. Nesuprantu žmonių, kurie kankinasi valgydami prėskus patiekalus. Esu įsitikinusi, kad maisto skonį ir naudą galima suderinti."

Pašnekovė tikina besilaikanti principo, kad gyvenimas – tai šventė. Tad kodėl kasdienybės nepraskaidrinus gardžiais, namie ruoštais patiekalais? Jie neprivalo būti sudėtingi, tačiau paruošti su meile, iš šviežių produktų. Rudenį ėmus gausiai derėti cukinijoms, I.Švelnienė dažnai kepa savo firminį šokoladinį pyragą su šiomis daržovėmis.

"Taip mėgstu daržoves, kad jas naudoju net desertuose, – juokiasi tinklaraštininkė. – Galbūt nustebsite, bet saldėsiuose jos puikiai dera. Tad visus skatinu į savo mitybą įtraukti daugiau daržovių."

Moliūgų blyneliai su varške

Savaitgalio rytai Ingos šeimoje prasideda nuo blynų ar vaflių. Rudenį karaliauja blynai su moliūgais. Šie blyneliai kvapnūs ir labai skanūs bei maistingi.

4 porcijoms:

2 kiaušiniai,

200 g varškės,

300 g moliūgų tyrės,

200 g pieno (Inga naudoja sojų ar migdolų),

170 g avižų miltų (galima keisti kvietiniais),

1 šaukštelis kepimo miltelių,

maltų prieskonių: cinamono, gvazdikėlių, muskato riešuto, imbiero (nebūtina),

žiupsnelis druskos.

Kiaušinius, varškę, moliūgų tyrę ir pieną išplakti iki vientisos masės. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, druska ir žiupsniu prieskonių. Sausus ingredientus įmaišyti į šlapių ingredientų masę ir trumpai paplakti, kol tešla tampa vientisa. Kepti įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Šiuos blynus galima gardinti medumi, agavų ar klevų sirupu.

Mangų ir avokadų salotos

2 porcijoms:

2 saujos gražgarsčių (arba kitų mėgstamų salotų lapų),

1 prinokęs mangas,

1 prinokęs avokadas,

10 vyšninių pomidoriukų,

keptos vištienos / vytinto kumpio / keptų krevečių,

2 šaukšteliai lukštentų kanapių sėklų,

žiupsnelis druskos,

2 šaukštai citrinų sulčių,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus.

Lėkštėse išdėlioti gražgarstes, ant viršaus – kubeliais pjaustytą avokadą ir mangą, per pusę ar ketvirčiais perpjautus vyšninius pomidoriukus, keptą vištieną. Pagardinti žiupsneliu druskos, šlakeliu citrinų sulčių ir alyvuogių aliejaus. Pabarstyti lukštentomis kanapių sėklomis.

Šokoladinis cukinijų pyragas

"Paragavus šio pyrago, net neįtartumėte, kad jame slepiasi cukinija. O grikių miltų poskonį užgožia kakava ir šokoladas. Pyragas drėgnas, aromatingas ir labai šokoladinis. Tiesa, saikingai saldus. Tad jeigu esate tikri smaližiai, patariu cukraus kiekį padidinti", – rekomenduoja Inga.

1 cukinija (400 g),

2 kiaušiniai,

100 g rudojo cukraus,

1 šaukštelis vanilės,

100 g aliejaus,

1 šaukštas citrinų ar apelsinų sulčių,

žiupsnis druskos,

140 g grikių miltų,

1 šaukštelis sodos,

½ šaukštelio kepimo miltelių,

30 g kakavos miltelių,

100 g juodojo šokolado.

Šokoladiniam glajui:

40 g miltelinio cukraus,

10 g kakavos miltelių,

10 g apelsinų sulčių.

Cukiniją nuplauti, nusausinti, nupjauti galus ir sutarkuoti smulkia burokine tarka. Jeigu cukinija jauna, jos odelės galima neskusti. Sutarkuotą cukiniją sudėti į sietelį ir palikti nuvarvėti. Kiaušinius, cukrų, vanilę, aliejų ir citrinų sultis gerai išplakti. Šokoladą peiliu supjaustyti maždaug 0,5 cm dydžio gabalėliais. Kitame dubenyje sumaišyti persijotus miltus, druską, kakavos miltelius, sodą, kepimo miltelius ir smulkintą juodąjį šokoladą. Cukiniją rankomis nusunkti, kad pasišalintų didžioji dalis susidariusio skysčio. Nusunktą cukiniją įmaišyti į išplaktą kiaušinių masę. Sausus ingredientus mentele įmaišyti į šlapių ingredientų masę. Kepimo formą patepti sviestu ir pabarstyti avižų sėlenomis arba džiūvėsėliais. Kepti iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 50–60 min. Iškeptą pyragą maždaug 15 min. palikti atvėsti ant grotelių ir tada jį išimti iš formos. Jeigu norisi, pyragą galima aplieti šokoladiniu glajumi ir papuošti riešutais, liofilizuotomis uogomis ar džiovintais vaisiais. Šokoladinį glajų paruošti plakimo šluotele sumaišant visus ingredientus iki vientisos masės.

Daržovių omletas orkaitėje

"Tai ne tik greitai pagaminamas patiekalas, bet kartu ir puikus būdas sunaudoti likučius bei valgyti daugiau daržovių. Galbūt šaldytuve priekaištingai į jus žiūri pavargęs brokolis, o gal nuo pietų liko viena kita virta bulvė ar sauja šparaginių pupelių? Paruoškite iš jų omletą. Vieni šį patiekalą vadina fritata, kiti – itališku omletu orkaitėje", – atskleidžia I.Švelnienė.

4–6 porcijoms:

1 svogūnas,

50 g virto kumpio / šoninės,

4–5 pievagrybiai,

1 didelė bulvė,

2 saujos špinatų,

1/2 brokolio,

6 kiaušiniai,

100 ml pieno,

50 g kietojo sūrio,

druskos,

mėgstamų prieskonių (raudonėlių, pipirų).

Bulvę supjaustyti mažais kubeliais, sumesti į pasūdytą verdantį vandenį ir pavirti 10–15 min. Nusunkti. Ant sviesto ar aliejaus keptuvėje porą minučių pakepti kubeliais susmulkintą svogūną. Ten pat sudėti ir nedideliais gabalėliais supjaustytą virtą kumpį ar šoninę, šiek tiek pakepinti. Pabarstyti raudonėliais ir pipirais. Sudėti smulkiai supjaustytus pievagrybius, pakepti. Sudėti apvirtas bulves, trumpai maišant apkepti. Brokolį išskaidyti smulkiais žiedynais ir, sudėjus į sietelį, perlieti verdančiu vandeniu. Į keptuvę sumesti brokolius ir špinatų lapus. Jei špinatų lapai dideli, juos šiek tiek pasmulkinti. Išplakti kiaušinius su pienu ir žiupsniu druskos. Sutarkuoti sūrį. Sviestu pateptą kepimo indą pabarstyti šiek tiek tarkuoto sūrio ir sudėti daržoves. Užpilti išplaktus kiaušinius, užbarstyti likusį sūrį. Kepti 180 °C orkaitėje apie 30 min.