Moka branginti laiką

„Bandau užimti save taip, kad paroje tų 24 valandų trūktų“, – šypsosi Viktorija. Jos vyresniajam sūnui Aleksandrui – penkeri, mažajam Aleksejui – metai. Būti mama – Viktorijos pagrindinis darbas, bet neseniai ji grįžo į savo darbovietę – ekonomikos ir kokybės vadybos studijas baigusi moteris dirba rizikos valdymo srityje, kaip pati sako, visai neromantišką darbą.

„Esu iš tų žmonių, kurie kuo daugiau darbų turi, tuo daugiau jų padaro, – sako pašnekovė. – Kai turi daug laisvo laiko, pradedi bimbinėti, galvoti, kad gal kitą dieną kažką padarysi. Tačiau, kai tavo laikas suplanuotas, supranti, kad negali jo švaistyti. Man tai padeda pasiekti, kad viskas vyktų kuo efektyviau, produktyviau, ir net atsirinkti, ką tikrai noriu daryti ir ko – ne“.

Pasirūpinusi šeima, Viktorija užsidaro virtuvėje ir skiria laiką savo pomėgiui – maisto gamybai ir prieš penkerius metus sukurtai intagramo paskyrai „Gaminame ir mėgaujamės“. Kažkada artimieji žiūrėjo į tai kaip į moters žaidimą. Tačiau, kai ji pati sau pasakė, kad reikia arba daryti kokybiškai, arba nedaryti nieko, pasikeitė ir jų požiūris.

Dabar Viktorija su Dmitrijumi susitaria, kada vyras prižiūrės vaikus, kad maisto entuziastė galėtų ne tik ramiai kažką pagaminti, bet ir nufotografuoti, aprašyti, įkelti į savo paskyrą.

Maisto gaminimas man yra meditacija. Virtuvėje esu viena su savo mintimis, ir man tai patinka.

„Maisto gaminimas man yra meditacija. Virtuvėje esu viena su savo mintimis, ir man tai patinka“, – prisipažįsta Viktorija.

Vaikai daug ką pakeitė

Iki vaikų gimimo žinių apie maisto ruošimą pašnekovė sako turėjusi tik tiek, kiek jų reikėjo gaminant valgį vyrui. Maisto ruoša buvo kasdienė rutina, o į pomėgį peraugo tada, kai kilo noras eksperimentuoti.

„Man buvo įdomu bandyti, kitiems buvo įdomu ragauti. Kai trūko žinių, teko skaityti knygas, mokytis, nes toli gražu ne visi mano eksperimentai buvo vykę. Galiausiai pomėgis gaminti peraugo ir į pomėgį viešai dalytis“, – pasakoja apie pokyčius Viktorija.

Kaip pasikeitė maisto gamybos šeimai įpročiai atsiradus vaikams? Pasak Viktorijos, procesas tapo daug efektyvesnis, mat reikėjo išmokti gaminti net ir tokiomis sąlygomis, kai vienas vaikas – ant rankų, o kitas įsikibęs į koją.

„Teko ieškoti būdų, kaip optimizuoti maisto gaminimą, – pasakoja dviejų sūnų mama. – Sudėtingesnius kepinius kepdavau, kai vaikai užmigdavo, o dieną gamindavau greitesnius patiekalus.“

Pradėjusi gaminti vaikams, moteris ėmė daugiau dėmesio skirti ingredientų kokybei: jei anksčiau tikdavo bet koks kiaušinis, dabar renkasi laisvai laikomų vištų ar naminius kiaušinius, jeigu anksčiau cukraus dėdavo pagal receptą, tai dabar jį neretai pakeičia agavų sirupu, medumi. Tad kartu su vaikais į gyvenimą atėjo alternatyvų ieškojimas ir galvojimas, ką dedi į burną.

Tačiau į kraštutinumus pašnekovė sako nepuolusi. „Nesimaitiname vien salotomis ir neskaičiuojame angliavandenių. Esu už įvairovę, už skanų maistą. Nemanau, kad valgyti reikia tik tam, kad išgyventum, – man valgis yra malonumas, todėl valgyti reikia skaniai“, – sako Viktorija.

Praverčia perfekcionizmas

Ką kurią dieną ji gamins, labiausiai įtakos daro sezoniniai produktai. Taip pat ir naujų produktų rinkoje atsiradimas skatina galvoti, kur galėtum juos panaudoti.

Viktorijos arkliukas – desertai. Nuo desertų prasidėjo ir jos gilinimasis į maisto gamybos subtilybes.

Tiesa, energijos ir idėjų nestokojanti Viktorija sako dabar nerianti į duonos kepimo mokymus – nori apie tai daugiau sužinoti ir pati išmokti kepti duoną. Svarsto, kad ateityje norėtų išmokti ir geriau fotografuoti, kad jos patiekalų nuotraukos instagrame būtų kokybiškesnės.

„Esu perfekcionistė, man netinka bet kaip. Man reikia net ne gerai, o labai gerai, – sako Viktorija. – Tad mano paskyroje receptai su nuotraukomis atsiduria ne iš pirmo karto ir net ne visada atsiduria. Būna, pagamini, lyg ir skanu, lyg ir viskas gerai, bet nuotraukoje neskaniai atrodo... Man turi būti ne tik skanu – turi būti ir gražu. Aš visų pirma valgau akimis. Tikiuosi, ir kiti.“

Sūrio pyragas su karamele

1 kg rikotos, maskarponės, pertrintos varškės ar filadelfijos (galite maišyti per pusę rikotą su maskarpone arba filadelfija),

5 kiaušiniai,

200 g cukraus,

300 g sausainių,

200 g sviesto,

mėgstamų riešutų (pakepintų).

Karamelei:

150 g cukraus,

150 ml 30–35 proc. riebumo grietinėlės,

30 g sviesto,

žiupsnelis druskos.

Sausainius susmulkinkite iki trupinių ir sumaišykite su 200 g ištirpinto sviesto. Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi, iš sausainių suformuokite dugną ir kraštelius. Sumaišykite kiaušinius su cukrumi, bet neplakite. Įmaišykite rikotos, maskarponės, filadelfijos  ar varškės. Gautą masę supilkite ant sausainių pagrindo ir kepkite apie 1,5 val. 180 °C temperatūroje. Iškepusį pyragą atvėsinkite kambario temperatūroje ir dėkite į šaldytuvą 4–5 valandoms. Karamelei į puodą storu dugnu supilkite cukrų (150 g) ir ant vidutinės ugnies ištirpinkite. Stipriai nemaišykite – tiesiog nuo kraštų vis atsargiai atitraukite tirpstantį cukrų. Kai visas cukrus ištirps ir bus tamsiai gintarinės spalvos, intensyviai maišydami supilkite karštą grietinėlę. Toliau intensyviai maišykite. Masė putos ir bus labai karšta. Jeigu cukrus sukris į vieną gabalą, toliau ant silpnos ugnies kaitinkite – cukrus ištirps. Kai masė bus vienalytė – įdėkite 30 g sviesto ir išmaišykite. Ant atvėsinto pyrago sudėkite riešutus ir užpilkite karamelę.

Spurgytės

1 kiaušinis,

1 šaukštas cukraus,

250 g varškės,

1 stiklinė (250 ml) miltų (jei varškė sausa, berkite mažiau, jei drėgna – visą stiklinę),

0,5 šaukštelio kepimo miltelių,

šiek tiek druskos,

vanilinio cukraus,

aliejaus kepti,

miltelinio cukraus pabarstyti.

Pirmiausia užkaiskite aliejų (jeigu dėsite spurgytes į nepakankamai įkaitusį, jos ne keps, o tiesiog sugers daug aliejaus). Išplakite kiaušinius su cukrumi, sudėkite varškę ir viską išmaišykite. Įsijokite miltus su druska ir kepimo milteliais, viską gerai išmaišykite. Aliejumi pateptomis rankomis formuokite spurgytes ir dėkite jas į aliejų kepti. Aliejui įkaitus, kaitrą sumažinkite, kad spurgytės gerai iškeptų viduje, kitaip jos pasidengs plutele, o viduje bus neiškepusios. Iškepusias spurgytes dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad į jį susigertų riebalų perteklius. Pabarstykite milteliniu cukrumi ir skanaukite.

Sausainiai „Vilnius“

Sausainiams:

170 g kambario temperatūros sviesto,

3 kiaušiniai (kambario temperatūros),

250 g miltų,

120 g cukraus.

Glajui:

380 g miltelinio cukraus,

50 g minkšto sviesto,

40 g vandens,

10 g kakavos miltelių.

Sviestą išplakite su cukrumi iki purios, šviesios masės (plakti apie 5–6 min.). Tuomet po vieną įmuškite kiaušinius, kaskart gerai išmaišydami. Jeigu kiaušiniai bus šalti, masė nebus vienalytė ir sukris gabaliukais. Įsijokite miltus ir viską gerai išmaišykite. Supilkite tešlą į konditerinį maišą ir ant kepimo popieriaus padarykite nedideles „dešreles“. Kadangi kepdami sausainiai pasidaro plokštesni, formuokite juos labiau į aukštį ir atokiau vieną nuo kito, kad nesuliptų kepdami. Kepkite 190 °C temperatūroje 8–10 min. Iškepusius palikite atvėsti. Glajui sumaišykite miltelinį cukrų, sviestą ir vandenį. Virš garų vonelės pašildykite masę, kad būtų lengviau išmaišyti. Tuomet padalykite į dvi dalis ir į vieną dalį įmaišykite kakavos miltelių. Iš gautų masių formuokite ant sausainių kauburėlius, palikite bent jau 2–3 val., kad glajus sutvirtėtų. Geriausia palikti per naktį.

Sostinės keksas

170 g kambario temperatūros sviesto,

170 g cukraus,

170 g razinų,

250 g miltų,

3 kiaušiniai (kambario temperatūros),

1/2 šaukštelio kepimo miltelių,

vanilinio cukraus.

Razinas trumpam užpilkite verdančiu vandeniu, nuplaukite ir nusausinkite. Iki purumo išplakite sviestą su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Į sviesto masę po vieną įmuškite kiaušinius, kaskart gerai išmaišydami. Įsijokite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Įmaišykite į tešlą razinas. Kepkite formoje, išklotoje kepimo popieriumi, 170 °C  temperatūroje 1–1,20 val. Ar keksas iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku. Jei viršus pradeda degti, uždenkite folija.