Po tradicinių savaitgalio viešnagių pas kaime gyvenančius gimines, dažnai namo grįžtame su didesniu ar mažesniu "humanitarinės pagalbos" siuntiniu, kuriame galima atrasti ir gumbą naminės varškės. Ji skani ir viena, tačiau varškės pyragas dar skaniau.

Visi turintys interneto prieigą ir čia retsykiais ieškantys naujų kulinarinių idėjų žino, kad varškės pyrago kepimo būdų yra sunkiai suskaičiuojama gausybė. Tačiau jis tuo ir smagus, kad erdvės improvizacijoms čia devynios galybės, o galutinis rezultatas beveik visada būna "teisingas".

Štai vienas variantų:

Tešlai reikės: maždaug 15 didelių šaukštų miltų, 5 arbatinių šaukštelių cukraus, šaukštelio vanilinio cukraus, 2 kiaušinių trynių, 180–200 g ištirpinto sviesto. Viską išmaišyti iki vientisos masės ir padalyti į dvi dalis: du trečdalius reikia pakloti į kepimo formos dugną, o likusį trečdalį užtrupinti ant įdaro viršaus. Beje, šakute trupinti tešlą bus lengviau, jei ją keliolika minučių (arba kol ruošite įdarą) palaikysite šaldiklyje.

Įdarui reikės: 500–600 g, arba trijų pakelių, varškės (pasirinkus naminę varškę patartina į ją įtarkuoti citrinos žievelės; ypač geras rezultatas būna nusipirkus "plombyro skonio varškės deserto"), 4 kiaušinių trynių, 5–6 didelių šaukštų cukraus, šaukšto vanilinio cukraus, arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, saujos razinų ir džiovintų abrikosų (pastaruosius reikėtų supjaustyti plonomis juostelėmis). Visus produktus išmaišyti iki vientisos masės. Prieš pildami į kepimo formą, į įdarą supilkite ir lengvai išmaišykite išplaktus kiaušinių baltymus.

Pyragas tampa tikru skanėstu, kai ant tešlos pagrindo užtepama kokios nors rūgščios uogienės, o dar geriau – šviežių vyšnių be kauliukų ar juodųjų serbentų.

"Projektas" kepa maždaug 35–40 minučių, orkaitės viduryje esant 180 laipsnių. Skanaus!