Vėlyvųjų pusryčių receptai ne tik suteikia progą pailsinti mintis bei paimprovizuoti virtuvėje, bet ir aprūpina pusryčiautojo organizmą visomis energijai palaikyti reikalingomis medžiagomis.

Vėlyvieji savaitgalio pusryčiai – šeimų pamilta tradicija

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad pandemijos laikotarpiu žmonės yra dažniau linkę save palepinti ypatingesniais produktais bei užkandžiais. Anot jos, karantino metu atsisveikinus su pamiltomis kavinėmis ir jų vėlyvaisiais pusryčiais, dauguma buvo paskatinti kurti turiningą laisvalaikį namuose.

„Vien po pirmojo karantino atlikta mūsų pirkėjų apklausa atskleidė, kad žmonės pandemijos metu įprato dažniau maistą gaminti namuose. Tai pakeitė ir jų apsipirkimo pokyčius – dauguma pradėjo ne tik planuoti savo pirkinius, bet ir skirti daugiau dėmesio produktų kokybei. Tad šiandien norintys palepinti namiškius įmantresniais patiekalais yra linkę į savo pirkinių sąrašą įtraukti ir sveikesnės sudėties produktus“, – sako E. Dapkienė.

Tuo metu Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria, kad subalansuoti vėlyvieji pusryčiai gali užtikrinti reikalingą žmogaus energijos kiekį visai likusiai dienai. Nors tai gali pasirodyti sudėtinga, iš tikrųjų tradiciškais vėlyvųjų pusryčių patiekalais praminti Benedikto kiaušiniai, angliški pusryčiai ar purūs blyneliai su vaisiais dažnu atveju turi visų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų bei vitaminų.

„Svarbu nepamiršti pagrindinės vėlyvųjų pusryčių idėjos – galimybės drauge su artimaisiais susėsti prie bendro stalo ir neskubant pasimėgauti sočiu bei gerą dienos pradžią užtvirtinančiu maistu. Dažnai vėlyvųjų pusryčių meniu sudaro subalansuoti receptai, praturtinti baltymais, angliavandeniais bei sveikaisiais riebalais. Tokie pusryčiai yra itin sotūs, tad norint visapusiškai pasirūpinti savo sveikata, po jų patariama skirti daugiau laiko aktyviam poilsiui, pavyzdžiui, pasivaikščiojimui gamtoje arba sportui“, – sako B. Baratinskaitė.

Tad artėjant savaitgaliui maisto gamybos ekspertė dalijasi paprastais ir subalansuotais vėlyvųjų pusryčių receptais, kurie ne tik įneš daugiau skonių į virtuvę, bet ir pasirūpins kiekvienam reikalinga energija.

Vėlyvųjų pusryčių tradicija – Benedikto kiaušiniai

Dviem porcijoms reikės:

6 kiaušinių (2 tryniai bus naudojami padažui),

2 mėgstamų bandelių,

4 juostelių šaltai rūkytos šoninės,

100 g tirpinto sviesto,

3 šaukštų balto vyno acto,

šlakelio citrinos sulčių,

šiek tiek druskos ir pipirų.

Iškepkite šoninę ir palikite ją nudžiūti ant popierinio rankšluosčio, taip pat atskirai ištirpinkite sviesto gabalėlį bei palikite jį „pastovėti“. Tuomet užvirkite puodą vandens – šiam užkaitus minimaliai sumažinkite ugnį. Virš verdančio vandens pastatykite dubenį, kuriame gaminsite padažą – pasirūpinkite, kad dubuo nesiliestų prie vandens.  Į jį supilkite tirpintą sviestą, citrinos sultis, 2 kiaušinių trynius bei šaukštą acto, nepamirškite druskos ir pipirų. Padažui sutirštėjus, padėkite jį į šoną. Į verdantį vandenį supilkite 2 šaukštus acto. Gerai išsukite vandenį ir įmuškite kiaušinius. Po 2-3 minučių ištraukite juos. Galiausiai perpjaukite bandeles pusiau ir jas paskrudinkite – kiekvieną jos puselę papuoškite šoninės gabalėliu, virtu kiaušiniu, dideliu šaukštu padažo bei žiupsneliu druskos ir pipirų.

„Turbūt kiekvienam išgirdus apie vėlyvuosius pusryčius, pirmasis patiekalas, apie kurį pagalvojama – Benedikto kiaušiniai. Dauguma nedrįsta užsiimti šio recepto ruošimu vien dėl abejonių, ar pavyks tobulai išvirti kiaušinį. Iš tikrųjų šis procesas yra daug paprastesnis, tad rezultatai pradžiugins kiekvieną namų virėją. Toks patiekalas ne tik papuošia savaitgalio pusryčių stalą, bet ir aprūpina jūsų organizmą subalansuotu baltymų, angliavandenių ir sveikųjų riebalų kiekiu“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Šakšuka – egzotiškas skonis slypi paprastume

Dviem porcijoms reikės:

4 kiaušinių,

1 skardinės konservuotų smulkintų pomidorų,

3 pomidorų,

1 paprikos,

1 svogūno,

2 česnako skiltelių,

1 šaukštelio saldžios paprikos,

1 šaukštelio malto kumino,

šiek tiek druskos ir pipirų, o mėgstantiems aštriau – žiupsnelio aitriosios paprikos.

Smulkiai supjaustykite visas daržoves. Tuomet 2-3 min. pakepinkite svogūną ir česnaką, vėliau šalia suberkite likusias daržoves – kepkite, kol šios suminkštės. Į keptuvę suberkite prieskonius ir konservuotus pomidorus – gerai išmaišykite ingredientus, sumažinkite ugnį ir uždėjus dangtį palikite viską troškintis 10 minučių. Tuomet padaže padarykite po vieną duobutę – į kiekvieną iš jų įmuškite kiaušinį. Vėl uždenkite keptuvę dangčiu ir kepkite iki 15 min., priklausomai nuo to, kokį kiaušinio trynį mėgstate labiausiai.

„Šakšukos ruošimą gali drąsiai išmėginti ne tik patyrę, bet ir pradedantieji namų virtuvės šefai. Šis receptas dėl daržovių ir baltymų gausos yra tikras energijos užtaisas besiruošiantiems ilgesniam savaitgalio žygiui gamtoje. Ir nors šakšukos gaminimas yra itin paprastas, ant savaitgalio pusryčių stalo ji gali sulaukti gausių artimųjų aplodismentų tiek dėl akis viliojančios išvaizdos, tiek dėl dar nepažinto ir į tolimus kraštus nukeliančio skonio“, – sako maisto ekspertė.

Granolos ir jogurto desertas – kai norisi saldžiau

Dviem porcijoms reikės:

400 g graikiško jogurto,

4 saujų granolos,

pasirinktų vaisių arba šaukštelio aviečių uogienės.

Į atskirus dubenėlius sudėkite po 200 g graikiško jogurto, ant kiekvieno užberkite po 2 saujas granolos ir viską pagardinkite savo mėgstamiausiais vaisiais arba uogiene.

„Šis desertas puikiai tiks norintiems saldėsio „čia ir dabar“, o geriausias dalykas, jog šis patiekalas iš pirmo karto pavyks kiekvienam saldumynų mėgėjui. Granolos desertas yra sveikiausia alternatyva be saldumo savo ryto neįsivaizduojančiam žmogui, o vien iš pirmo žvilgsnio pasirodysianti nedidelė porcija pasirūpins jūsų sotumu bei visomis būtiniausiomis medžiagomis gerai savijautai. Tačiau svarbiausia, jog vėlyvųjų pusryčių metu galime lepinti savo gomurį be jokios sąžinės graužaties, tad net ir suvalgius Benedikto kiaušinių ar šakšukos porciją, papildomos vietos desertui tikrai atsiras“, – pasakoja B. Baratinskaitė.