Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartale ketvirtadienį atidarytas prostitucijos muziejus, viliosiantis smalsius turistus, kurie visada norėjo sužinoti, kaip atrodo gyvenimas kitoje vitrinų pusėje, bet neišdrįso to paklausti.

„Kaip jie gyvena? Kas vyksta jų pasaulyje?“ – sako Melcheris de Windas (Melcheris de Vindas), vienas iš Raudonųjų žibintų paslapčių prostitucijos muziejaus įkūrėjų.

„Man visada domėjausi, kas iš tiesų vyksta už to rajono langų“, – kalbėjo jis.

Muziejus įsikūrė šalia kanalo, tarp dviejų garsių viešnamių. Naujasis muziejus tikisi sudominti kitais dalykais, nei netoliese esantys Sekso muziejus arba Erotikos muziejus.

„Kiti muziejai dėmesį skiria seksui ir jo atlikimui. Naujasis muziejus suteiks galimybę pažvelgti į sekso darbininkių pasaulį – ką reiškia stovėti lange, kokių žvilgsnių sulauki“, – paaiškino Amsterdamo savivaldybės atstovė Yolanda van Doeveren (Jolanda van Dioveren).

„Galbūt turistams tai bus proga pradėti elgtis kitaip ir parodyti joms nors kiek daugiau pagarbos“, – sakė ji.

Muziejuje esančiame didžiuliame televizijos ekrane galima išvysti striptizą šokančią moterį. Vėliau lankytojams rodomas filmas apie kitą prostitucijos pusę – moteris, kurios turi savo šeimas ir gyvena paprastą gyvenimą.

Muziejaus ekspozicijos taip pat supažindina, kaip per amžius kito seniausios pasaulio profesijos atstovių mados ir visuomenės požiūris į jas.

Lankytojai taip pat galės išvysti šio verslo atstovių įrankius: sargius, lubrikantus ir sekso žaisliukus. Sudarinėjant šią kolekciją konsultuotasi su buvusia prostitute Ilonka Stakelborough (Ilona Stakelboraug).

Nyderlanduose prostitucija buvo legalizuota 2000 metais ir dabar šioje srityje Amsterdame dirba maždaug 7 tūkst. asmenų.

Savivaldybės duomenimis, maždaug trys ketvirtadaliai čia dirbančių moterų yra atvykusios iš šalių, kurių gyventojai gauna mažas pajamas, daugiausia – Rytų Europos.

Už vitriną, kurioje yra kėdė, o už uždangos – lova, jos moka po 150 eurų. Tokių vitrinų Amsterdame yra 409.

Daugelis šio verslo atstovių dirba 11 valandų per dieną ir šešias dienas per savaitę. Klientai aptarnaujami vidutiniškai per 10 minučių.

Muziejuje taip pat yra „liukso“ kambarys su veidrodžiais ant lubų, šalia lovos padėtu buteliu šampano ir vonia.

Tačiau taip pat galima pamatyti mažytį kambarėlį, kuriame vos telpa viengulė lova ir kuria naudojosi viena lenkė prostitutė nedarbo metu.

„Norime parodyti visus prostitucijos aspektus“, – sakė I.Stakelborough naujienų agentūrai AFP.

„Taip, čia yra moterų, kurios yra prekybos žmonėmis aukos, tačiau dauguma prostitučių šią karjerą pasirenka savo noru“, – kalbėjo ji.