Vėliau būtent pagal šios skenduolės veidą buvo pagamintos dirbtiniam kvėpavimui atlikti skirtos manekeno veido kaukės kopijos.

Netrukus mergina gavo ir vardą – „L’Inconnue de la Seine“ (liet. „Nežinoma Senos moteris“).

Šiandien ji pasaulyje žinoma ir kaip Senos Mona Liza, ir Resusci Annie, ir „labiausiai pabučiuota mergina pasaulyje“.

Nors ji neišgyveno, įkvėpė medicinos specialistus kitaip pažvelgti į skubiąją pagalbą, ateityje gelbėjant daugybę gyvybių.

Paryžiaus morge bylą tyrusį patologą pirmiausia sužavėjo merginos grožis, o labiausiai pribloškė rami mergaitės veido išraiška. Tad jis sukūrė mirtininkės kaukę – gipsinį jos veido atspaudą.

Vėliau buvo pagamintos šios veido kaukės kopijos, kurios tapo šiais laikais visiems žinomo dirbtiniam kvėpavimui skirto manekeno veido modeliu.

XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai buvo išrastas gaivinimas burna į burną ir dirbtinis kvėpavimas, Amerikos širdies asociacijos atstovas Archeris Gordonas pastebėjo, kad medicinos studentai, praktikuojantys dirbtinį kvėpavimą, gali vienas kitą sužaloti.

Todėl jis ir kitas gydytojas Bjornas Lindas paprašė žaislų gamintojo Åsmundo Laerdalo sukurti manekeną, ant kurio studentai galėtų praktikuotis.

Pasak A. Laerdalo bendrovės, kuri iki šiol gamina manekenus, apie 300 mln. žmonių buvo apmokyti naudotis pagal Senos Monos Lizos veidą pagamintais manekenais, todėl laikui bėgant ji pelnė „labiausiai pabučiuotos merginos pasaulyje“ titulą.

Manoma, kad skenduolei buvo apie 16 metų. Tačiau, kas tiksliai yra ši mergina ir kaip jos kūnas atsidūrė upėje, atsakymų iki šiol nėra.

Ant jos kūno nebuvo rasta jokių kovos ar smurto žymių, tad manoma, kad tai buvo savižudybės atvejis.