Uostamiesčio "Kultūrpolyje" dailininkės tekstilininkės Bronės Neverdauskienės atkurta karališkoji Lietuvos ir Lenkijos valdovo Augusto II (Stipriojo) vėliava vakar buvo iškilmingai perduota Kauno karo muziejui.

Jame 14 val. vyko vėliavos pašventinimo ir perdavimo ceremonija. Taip klaipėdiečiai prisijungs prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus 89-ojo gimtadienio renginių.

Dailininkės tekstilininkės B.Neverdauskienės atkurta vėliava – tai fragmentas istorinės metrikos, atskleidžiančios Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolita) XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios istorinių karo vėliavų įvairovę. Ji atkurta menininkei tampriai bendradarbiaujant su Švedijos karo muziejumi Stokholme, kuriame saugomas švedų kariuomenės trofėjumi Šiaurės kare tapęs vėliavos originalas.

"Buvo labai įdomu, nes visuomet domėjausi heraldika. Bet šiuo atveju tai ilgas kelias pradedant informacijos surinkimu, autentiškos vėliavos tyrinėjimais ir baigiant medžiagomis. Pačiai teko net siūlus gamintis, nes tokių niekur nenusipirksi", – pasakojo tekstilininkė.

Kretingoje gimusi, bet daug metų gyvenusi ir dirbusi Kaune B.Neverdauskienė su Vytauto Didžiojo karo muziejumi bendradarbiauja nebe pirmąsyk. Su kolegomis menininkais jam atkūrė 1863-iųjų vėliavą. Po to su muziejininkais sugalvojo šį projektą, užtrukusį dvejus metus ir gimusį jau Klaipėdoje, nes nuo 2008-ųjų ji yra uostamiesčio Kultūrų komunikacijų centro komandos narė.

Anot pačios dailininkės, dažniausiai improvizuojančios eksperimentinės tekstilės srityje, vėliavos atkūrimas – unikalus sumanymas, į žiūrovą prabylantis keliomis kalbomis – istorine, heraldine, technologine bei menine.

"Istorinė kalba supažindina su mūsų šalies padėtimi tuometiniame politiniame žemėlapyje, heraldika nubrėžia mūsų valstybės identifikaciją, technologijos primena aukščiausią amatininkų meistrystę, menas ženklina baroko laikotarpį, jautrius ir subtilius spalvinius derinius, medžiagų ir technologijų sintezę", – aiškino B.Neverdauskienė.

Jos teigimu, šis projektas – savotiška heraldikos rekonkista, kurios metu tikimasi "atgauti" svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių bei jungtinės Respublikos valdovų vėliavas. Daug jų išsibarstę po platųjį pasaulį. Dailininkės žiniomis, Lietuvos istorijai svarbių vėliavų galima rasti Švedijos, Lenkijos, galbūt ir Rusijos muziejų fonduose.