Statybos, nesvarbu kokios jos bebūtų, dažniausiai asocijuojamos su jėga ir vyrais. Savo ruožtu moteris dažniau suvokiama kaip namų židinio saugotoja ir jaukumo kūrėja, kurios vieta tikrai ne statybų aikštelėje. Vis dėlto Kanadoje gyvenančių moterų statybininkių komanda įrodė, kad jos gali puikiai atlikti bet kokią joms patikėtą užduotį ir priversti paklusti visas natūralias medžiagas.

„Mud Girls“ - kas jos?

„Mud Girls“ (liet. Purvo Merginos) pasivadinusią komandą sudaro vien moterys, kurios stato ekologiškas konstrukcijas iš šiaudų, plaušmolio, medžio bei perdirbtų medžiagų. Merginos buvo samdomos tokiems darbams kaip namų, kotedžų, ūkinių pastatų statyba, smulkiosios architektūros detalių įrengimas bei plaušmolio krosnių gamyba. Šią neįprastą brigadą sudaro moterys nuo dvidešimties iki keturiasdešimties ir daugiau metų. Kai kurios jų turi vyrus bei vaikus, jos išpažįsta skirtingas religijas ir laikosi skirtingų papročių, tačiau jas vienija beprotiška meilė gamtai bei amatams.

Moterų komanda ne tik priima įvairius ekologiškų statybų užsakymus, bet dažnai ir pačios organizuoja praktinio pobūdžio seminarus bei mielai dalijasi visomis savo sukauptomis žiniomis bei patirtimi. „Mud Girls“ pamokose laukiami visi – nėra jokio amžiaus cenzo, nereikalaujama jokios patirties panašiose statybose, o mamos su mažais vaikais gali būti tikros, kad mažyliai bus užimti arba įtraukti į veiklas visų užsiėmimų metu. Tokiuose praktiniuose seminaruose taip pat tiekiamas veganiškas ir vegetariškas maistas, kuriami specialūs sveiki patiekalai vaikams. Trumpiau tariant – tai statybų pamokos apsuptos moteriška meile ir rūpesčiu.

Merginos komanda neturi jokios vadovaujančios lyderės. Visi sprendimai priimami kartu ir kiekviena narė yra vienodai vertinama, nors visos grupės moterys ir turi savo pareigas komandoje. Pagrindine savo misija jos laiko dalijimasis žiniomis, idėjomis bei praktiniais patarimais, propaguojančiais gyvenimą darnoje su gamta ir prisidedančiais prie pokyčių pasaulyje.

Dar viena netradicinė šių moterų taisyklė – tai netapti verslininkėmis ir natūralių medžiagų statybą paversti kuo prieinamesne kiekvienam. Organizuodamos nebrangius seminarus jos sparčiai skleidžia tokios statybos idėją ir tikina, kad sau namą gali pasistatyti kiekvienas. Puikiausias to įrodymas yra pati moterų komanda.

Statybos procesas

Komanda savo darbą skirsto į septynis etapus ir sugeba nuo pradžios iki galo atlikti kiekvieną jų nekviesdamos į talką nei vyrų nei sunkiosios technikos.

Pirmiausia paruošiama būsima statybvietė, iškertami medžiai bei ištraukiami dideli akmenys. Kadangi tai daug fizinės jėgos reikalaujantis darbas, moterims tenka darbuotis itin gudriai, tačiau pasitelkusios fizikos dėsnius bei svertų sistemas jos viską atlieką nepersitempdamos ir įvertindamos savo jėgas. Nukirstus medžius bei statybų aikštelėje rastus akmenis stengiamasi įkomponuoti į naująjį pastatą, taip maksimaliai išnaudojant vietinius resursus.

Paruoštoje aikštelėje formuojami akmeniniai pamatai – tai laiko ir praktikos reikalaujantis darbas, nes kiekvienas akmuo turi atrasti jam tinkamą vietą ir tvirtai nugulti į žemę. Tokiam darbui atlikti dauguma žmonių naudoja ekskavatorius bei kitą sunkiąją techniką, tačiau ši moterų komanda viską daro rankomis ir vietoj ilgo darbo su žemės plūktuvu jos ant pamatų surengia šokių vakarėlį. Taip į veiklą įtraukiami vaikai, o pamatai puikiai supresuojami.

Ant tokių paruoštų pamatų konstruojamas medinis karkasas. Jis montuojamas iš segmentų ir pareikalauja visų komandos narių dalyvavimo, nes tik veikiančios kaip viena neišskiriama jėga jos gali sumontuoti visas namui reikalingas konstrukcijas.

Vėliau dengiamas stogas. Moterys turi daug patirties velėninių stogų dengime, taip pat yra uždengę ne vieną skiedrinį stogą. Svarbiausia, kad medžiaga būtų natūrali, o kaip su ja susidoroti ši komanda visuomet atras.

Galiausiai ateina laikas sienoms. Kad ir kokios jos bebūtų – šiaudinės, plaušmolinės ar rąstinės – tam vėl reikia daugybės dirbančių rankų, tad moterys dar kartą pasinaudoja savo kaip bendruomenės pranašumu ir dirbdamos visa jėga sugeba net pasilinksminti. Jos nebijo susitepti rūbų ar smagiai patrypti plaušmolio mišinyje, tą patį leisdamos daryti ir savo vaikams, o purvo karas joms atrodo labai smagus dalykas. Būtent iš čia ir kilo komandos pavadinimas - Purvo Merginos.

Ne tik stato, bet ir dekoruoja

Baigus konstruoti sienas ateina malonioji dalis – dekoravimas. Paprastai tai atliekama molio tinku, naudojant įvairius natūralius pigmentus bei gamtoje randamas smulkmenas tokias kaip akmenėliai, kriauklės, nedideli medžio gabalėliai. Čia moterys gali atskleisti savo kūrybinius gebėjimus ir įgyvendinti beprotiškiausias idėjas, kurdamos išskirtinius, meno kūrinius primenančius, namus.

Savo nuoširdžiu darbu ši komanda jau spėjo sužavėti daugybę žmonių ir vykdė savo projektus ne tik Kanadoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Tibete bei Meksikoje. Užsakymus jos priima metams į priekį ir niekuomet nepristinga darbų. Taip moterys tik dar kartą įrodo savo galią pašaipūnams, teigiantiems, kad tokie darbai ne jų protui ir sugebėjimams.

Grupės atstovė spaudai Braham teigia, kad joms tokia komandos sėkmė buvo svarbus žingsnis per tradicinę vyriškus ir moteriškus darbus skiriančią ribą. Ji džiaugiasi išdrįsusi praktiškai panaudoti savo natūralios statybos žinias ir drąsina tą patį padaryti visas moteris. Juk svarbiausia nebijoti siekti savo svajonių ir daryti tai, ką myli.