Net ir labiausiai paskendusieji krizės rūpesčiuose bent vieną kartą pakelia akis į dangų, kad pavasarį pasigėrėtų ne atkutusiais po žiemos uodais, o skrendančiais šiaurės kryptimi paukščiais. Jie atskrenda iš šiltų pietų kraštų. Baltieji gandrai, vos du mėnesius pailsėję Nilo slėnyje, sausio pabaigoje pakilo skristi gimtinėn ir jau pasiekė Lietuvą, įveikę daugiau nei 10 tūkst. km. Tokiems žygiams juos ir kitus parskrendančius pas mus paukščius gena paveldėtas migracijos instinktas.

Anot Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjo ornitologo Ričardo Patapavičiaus, šiemet paukščiai parskrenda įprastu grafiku. Grįžtantys vandens paukščiai daugiausia telkiasi prie Baltijos jūros, o kiti sparnuočiai pasklinda po visą Lietuvą. Mus jau džiugina kovai, dirviniai vieversiai, varnėnai, dauguma žiemojusių svetur ančių rūšių, žąsys (šie paukščiai mūsų kraštą pasirinko poilsiui prieš gegužę prasidėsiančią jų kelionę į tundrą perėti), juodieji starzdai, katastrofišku greičiu nykstančios pempės, gandrai su kielėmis – ledspyromis.

Ornitologas priminė, kad Lietuvoje apsistoja daugiau kaip 160 migruojančių paukščių rūšių.

Kasmet pasaulyje sužieduojama apie 6 mln. paukščių, o Lietuvoje – nuo 8 iki 10 tūkst. Tai padeda sukaupti įvairiausių žinių apie sparnuočius. Beje, paukščių žiedavimo Lietuvoje pradininku reiktų laikyti Tadą Ivanauską. Šiemet sukanka 80 metų šiai veiklai Lietuvoje ir 110 metų – pasaulyje.

Paukščiai skrenda namo įprastu maršrutu, tačiau kartais jį pakeičia dėl gamtinių sąlygų ar kitokių priežasčių. Intensyviausia sparnuočių migracija Lietuvoje stebima balandžio pirmoje pusėje.