Pirmieji šalčiai parodė savo nagus – plonas ledukas padengė nedidelius vandens telkinius, atimdamas iš pasilikusių žiemoti gulbių galimybę maitintis pakrančių augalais.

„Viena gulbių neišskridimo priežasčių – tai, kad šie paukščiai lesinami vasarą ir rudenį. Todėl labai prašome gyventojų nelesinti dabar gulbių – reikia leisti šiems paukščiams ramiai išskristi į žiemojimo vietas, kur neužšąlantis vanduo ir geros mitybos sąlygos. Rekomenduojama nelesinti šių paukščių bent iki gruodžio 20 d., kai ežerus padengia nuolatinė ledo danga“, – priminė veterinarijos gydytojas Julius Morkūnas. Jis pernai, spiginant baisiems šalčiams, koordinavo sunkią kovą su gulbių badu, kurį kentė vasariniu ir rudeniniu žmonių dosnumu patikėję šie karališkieji vandens paukščiai vegetarai.

J.Morkūnas priminė, kad gulbės maitinasi tik vandens augalais, kurie, atšalus orams, tampa gulbėms nepasiekiami, nes nusėda ant dugno. Todėl šie paukščiai turėtų išskristi į tuos kraštus, kur jiems lesalas būtų prieinamas ir žiemą – į Vokietijos, Danijos, Lenkijos pajūrį. Ten gulbės be vargo randa gausias povandenines ganyklas, kuriomis naudojasi visą žiemą.

Daugybė šių paukščių ir vėl liko žiemoti Lietuvoje. Dideli jų būriai susitelkė Kaune, Nemune, kur kol kas netrūksta juos lesinančių žmonių. "Kažin ar jie bus tarp tų, kurie žiemą gelbės gulbes nuo bado mirties?“ – abejojo J.Morkūnas, prisiminęs nepaprastai sunkią pernykštę žiemą.