Praėjusios žiemos speigas ir jo sukelti rūpesčiai sparnuočių globėjams įsimins ilgam, todėl atėjo tinkamas metas priminti kauniečiams, kokių nelaimių jie prišaukia, šiltu metų laiku maitindami vandens paukščius.

Veterinarijos gydytojas Julius Morkūnas šiomis dienomis su bendraminčiais gelbėjo Vilniuje prie Santariškių gyvenusius gulbių nebylių šeimynos jauniklius. Vilniečių batonais nupenėti paukščiai liko vieni tvenkinyje, nes nepajėgė skristi tėvams įkandin į žiemavietes.

"Be tėvų globos likę patiklūs jaunikliai tampa lengvu plėšrūnų ir valkatų grobiu, nepajėgia apsiginti, susirasti lesalų ir nežino, kur reikėtų skristi žiemoti. Tokie jaunikliai laukia tik išmaldos iš žmonių, niekur nesitraukdami nuo pakrantės", – pasakojo J.Morkūnas.

Kaunietis, pernai per speigus koordinavęs Kaune likusių žiemoti badaujančių daugiau nei 600 gulbių maitinimą, drauge su pagalbininkais sugaudė gulbiukus ir perkėlė į saugią žiemoti vietą – Nemuną prie Kauno hidroelektrinės. "Čia vanduo neužšąla net ir per didžiausius šalčius", – priminė veterinaras.

Kasmet Lietuvoje peri nuo 1200 iki 1500 porų gulbių nebylių, kiek jų liko žiemoti, nežinia. Visiems, nusprendusiems padėti šiems paukščiams, J.Morkūnas priminė, kad gulbės – vegetarės. Jos maitinasi tik vandens augalais, kurie, atšalus orams, tampa nepasiekiami, nes nusėda ant dugno, vandens telkinių krantai apsitraukia ledu. Todėl gulbės turėtų išskristi į tuos kraštus, kur joms lesalas būtų prieinamas ir žiemą. Mūsiškės migruoja į Vokietiją, Daniją, Lenkijos pajūrį. Ten jos be vargo randa gausių povandeninių ganyklų, kuriomis naudojasi visą žiemą.

„Labai prašom gyventojų nelesinti dabar gulbių – reikia leisti šiems paukščiams ramiai išskristi į žiemojimo vietas, kur neužšąlantis vanduo ir geros mitybos sąlygos. Rekomenduojama nelesinti šių paukščių bent iki gruodžio 20-osios, kai ežerus padengia nuolatinė ledo danga", – ragino J.Morkūnas.