Ko gero, pamatyti iki raudonumo įkaitusią lavos košę iš dar arčiau – vargu ar įmanoma. Nebent filmavimo kamerą įkišus į lavos upę. Nors NASA kaip tik kuria vulkanų gelmes tyrinėsiantį robotą, kol kas skystų uolienų vaizdais galime pasigrožėti nutrūktgalvių entuziastų dėka.

Kawika Singsonas nuo sustingti nespėjusių šlaitų varvantį +700 +1200°C Žemės gelmių medų filmavo iš nepaprastai arti – keliolikos centimetrų atstumu. Žinoma, taip arti pukšinčios lavos buvo atsidūrusi tik filmavimo kamera.

Nors, kaip galima įsitikinti titulinėje fotografijoje, šiam pramuštgalviui atsidurti labai arti lavos nėra naujiena, vis dėlto šįkart jis ją filmavo santykinai saugiu atstumu – pasinaudodamas prailginimo lazdele, prie kurios ir buvo pritvirtinta kamera. Jo paties žodžiais tariant, dar arčiau būtų tik vaizdo kameros panardinimas į lavą.

Kas žino, galbūt kada nors ateityje bus įmanoma ir tai. Mat NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija (Jet Propulsion Laboratory, JPL), garsėjanti projektais, kurie funkcionuoja ne Žemėje ir ne ant Žemės, pradėjo išskirtinio roboto – "VolcanoBot 1" testavimą. Unikalaus Žemės gelmes tyrinėsiančio roboto testai vykdomi Havajuose. Kol kas ugnikalnių zondas siunčiamas į Kilaueos ugnikalnio užgesusių kraterių dugnus, nors pat ugnikalnis toli gražu nėra užgesęs.

"Mes vis dar nežinome, kaip tiksliai vyksta ugnikalnio išsiveržimas. Esame sukūrę keletą teorinių modelių, tačiau jie yra labai, labai supaprastinti. Šio robotikos projekto tikslas – padaryti tuos modelius realistiškesnius, - pranešime spaudai dėsto JPL tyrėja Carolyn Parcheta.

Projekto kolektyvas tikisi, kad požeminių plyšių tyrinėjimas leis sudaryti erdvinį tokių plyšių tinklo žemėlapį – o tokių dar niekas nėra sukūręs.

"VolcanoBot 1" – maždaug 30 cm ilgio ir 15 cm aukščio robotukas ant dviejų ratų. Pirmojo savo nusileidimo į Kilaueos užgesusį kraterį praėjusių metų gegužę jis pasiekė 25 metrų gylį. Nors tyrėjai teigia, kad jis (ar bent jo ainiai) leisis į kur kas didesnes litosferos gelmes, vis dėlto tikėtis, kad netrukus NASA turės skystoje lavoje nardantį superrobotas, būtų naivu.

O kol kas mokslininkams daug padeda ir miniatiūrinis "VolcanoBot 1". Jo kartografuotos požeminės erdvės padeda mokslininkams geriau suprasti, kaip keliauja magma. Juk žmonės į tokius plyšius niekaip nepatektų.

Be kita ko, tyrinėti galima ne tik Žemės, bet ir kitų Saulės sistemos kūnų ugnikalnius. Ne tik aktyvius, bet ir užgesusius. O jų netrūksta, pvz., Marse. Kol kas būsimųjų Marso vulkanų zondų prototipai savo galimybes tobulins užgesusiuose Žemės ugnikalniuose. Tačiau visai realu, kad netrukus ateis laikas gal net ir tokiems Saulės sistemos gigantams kaip Marso Olimpas.