Į paplūdimius užsukę poilsiautojai nuo savęs turi vaikyti vabzdžius – kol kas ne širšes ar uodus, o gerokai įspūdingesnio dydžio grambuolius. Specialistai ramina, kad iki liepos šie maistui puikiausiai tinkantys vabalai jau bus žuvę.

„Eini ir į tave atsitrenkia didžiausias vabalas. Nežinai net kur pasidėti. Draugei buvo į plaukus įsivėlęs. Tikrai nemalonus jausmas. Jau nekalbu, kad iki jūros neįmanoma nueiti. Jų pilna pakrantė. Iš kur šiemet čia jų tiek atsirado?“ – klausė poilsiautoja.

Paprastųjų grambuolių, kitaip vadinamų karkvabaliais, pilna visuose paplūdimiuose. Jų daug ir mieste.

Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis ichtiologas-muziejininkas Saulius Karalius pasakojo, kad grambuolių būna kasmet, tačiau ne taip masiškai.

„Ši rūšis turi savybę gausiai išsiristi kas ketveri metai. Tai priklauso nuo tinkamų sąlygų: žiemos, parazitų kiekio, mitybos, regiono ir daugelio kitų faktorių. Šie metai yra savotiškai neeiliniai. Šiemet grambuolių pajūryje labai daug. Žinoma, jų pastebima ir kitur“, – tvirtino ichtiologas-muziejininkas.

Pasak S.Karaliaus, grambuoliai sunkūs, gremėzdiškai atrodantys vabalai. Vėjas juos nuneša į jūrą, o bangos išskalauja į krantą. Dėl to prie vandens jų labai gausu.

Ichtiologas-muziejininkas tvirtino, kad šie vabalai žmonėms žalos padaryti negali. Nebent kojytėmis šiek tiek įdrėksti odą. Grambuolių lervos minta augalų šaknimis, o patys vabalai – medžių lapais.

Šie vabalai iš lervų išsirito ir pasirodė gegužės viduryje, jų sumažės tik birželio antroje pusėje. Liepą bus likęs tik vienas kitas karkvabalis.

„Grambuoliams reikalingi medžių lapai. Būna, kad šiuos augalus vabalai užpuola masiškai ir nugraužia visus lapus. Birželio antroje pusėje vabalai pradeda žūti. Iki to laiko jie jau būna atlikę savo darbą: susiporavę, o žemėje ritasi jų lervutės“, – pasakojo S.Karalius.

Anot specialisto, tokia grambuolių gausa – rojus paukščiams. Tačiau šiuos vabalus ėda ir kiti gyvūnai, tokie kaip lapės, kiaunės. Ūkininkai jų duoda lesti net vištoms.

„Grambuolių mitybinė vertė labai gera. Juose daug ir baltymų, ir riebalų, ir vitaminų, ir kitų medžiagų. Ir žmogus juos galėtų valgyti, jei neatrodytų taip bjauru“, – tvirtino ichtiologas-muziejininkas.