Kur dabar vienoje vietoje galim sutikti statybininką, mikroautobuso vairuotoją, taksistą, medžiotąją, žveją, ūkininką ir močiutę su anūku? Neatspėjote. Speigai juos visus atginė į veltinių parduotuvę prekybos miestelyje "Urmas".

"Jei Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai žiemą būtų avėję taip, kaip rusų kareiviai – veltiniais, tai dar nežinia, kuo tas karas būtų pasibaigęs", – pusiau juokais, pusiau rimtai įtikinėjo įvairių spalvų veltiniais, atvežtais iš Sibiro, prekiaujantis Romualdas.

Šį itin šaltą sausį didžiausia paklausą turi sovietmečiu buvęs populiarus "proščiai molodostj" (rus. – lik sveika, jaunyste) vadintas apavas iš tvirtos tekstilės ir dirbtinio kailio su užtrauktuku. Šią šiltą, patogią, neslidžiu padu avalynę noriai perka ne tik brandaus amžiaus miestiečiai, bet ir jaunesni, turintys savus kiemus, kuriuos žiemą reikia valyti.

Kaunietė Edita vakar pirko sau prabangius veltinius su spalvotomis aplikacijomis ant aukšto aulo, o anūkėlei parinko šviesiai pilkus minkštus veltinukus, kuriems pritaikė nepastebimus, permatomus kaliošiukus. "Su tokiais veltinukais Taja lakstys po kambarius, eis laukan, o štai kaliošiukai pravers, kai kieme pasidarys sniego košė", – aiškino Edita.

Iš Prienų rajono atvažiavę Jolita ir Deimantas pirko veltinius ir sau, ir vaikams. Mat pastarųjų veltinukus sutaršė namuose gyvenantis taksas. Kenčianti nuo sąnarių skausmų pirkėja Nijolė matavosi dūmo spalvos rankų darbo labai minkštus veltinius. Ji tikino, kad tokio apavo šiluma yra tokia stebuklinga, kad su veltiniais ji žiemą nesiskiria ir lovoje.

Trokštantiesiems kojoms šilumos belieka priminti, kad visi šie veltiniai atgabenti iš Sibiro, kur jų gamyba turi ypač senas tradicijas.