Kiekvienos šventės iškreipia mūsų gyvenimus – prekybos centruose praleidžiame daugiau laiko nei įprastai, produktų prisiperkame nekasdieniškai daug, per šventinius pietus suvalgome daugiau nei eilinį kartą, konteinerius pripildome taip pat gausiau. Neišvengiamai tenka išmesti nekasdieniškai daug prisipirktų produktų... Tikriausiai vienintelis maisto produktas, kurio niekuomet neišmesime – motinos pienas...

Maitiname šiukšlynus

Didžiosios metų, šeimos šventės yra tos progos, kai save lepiname įvairesniais patiekalais, gausiau nukrautu stalu, tačiau per šventes mūsų kūnuose esančios maisto talpyklos – skrandžiai, neišsiplečia. Jie tokio pat nešventinio dydžio. Ir visi skanumynai jų nepasiekia, tad keliauja į konteinerius. Per metus pažangieji europiečiai išmeta apie 90 milijonų tonų maisto, o viena vidutinė amerikiečių šeima per metus konteinerius „pamaitina“ maistu už 1000 – 5000 litų.

Matydamos šiuos skaičius Jungtinių Tautų organizacija (JTO) ir Europos Parlamentas (EP) pradėjo skambinti pavojaus varpais. JTO teigimu, dabar pasaulyje badauja 850 milijonai žmonių, iš jų Europoje – 16 milijonų priklausomi nuo maisto paramos, o 79 milijonai europiečių gyvena žemiau skurdo ribos. Mokslininkų skaičiavimais, nesikeičiant požiūriui į šią problemą, 2020 metais Europoje bus išmetama apie 126 milijonai tonų maisto.

Kas mus skatina išmesti maistą? Be abejo – galiojimo terminas. Besirinkdami prekę visuomet ieškosime ties užrašu „galioja iki“, „tinkamas vartoti iki“ įspaustos datos. Ji ir bus tas rodiklis, kai nepaisant to, kad produktas ir tinkamas vartoti, pasiųsime į šiukšlių dėžę.

Gal todėl EP ragina kuo skubiau imtis priemonių, kad būtų sumažintas maisto švaistymas. Europos parlamentarai priėmė rezoliuciją, kurioje viena iš siūlomų priemonių dvigubas maisto produktų galiojimo termino žymėjimas, – t.y. iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada vartojamas.

Paklūstame standartams

Norime, ar nenorime to pripažinti, tačiau esame priversti jiems paklusti. Visi maisto produktai suskirstyti į klases nuo pirmos iki trečios, tad atranka padaryta dar prieš jiems patenkat į prekybos vietas. Dažnai dalis daržovių į rinką net nepatenka, nes jų forma ar spalva neatitinka prekybinių reikalavimų.Tikriausiai priekabiausiai renkamės daržoves ir vaisius. Bent kiek pavytęs obuolys, kriaušė, morka, bulvė ar dar kas mums nebetinka, nes viskas turi būti idealiai vienodai gražu. Pažvelkime, kaip gražiai švyti prekybos centrų lentynose sudėti vienodi (galėtume sakyti klonuoti) obuoliai, slyvos ar kiti vaisiai.

Jie visuomet trauks labiau nei kur nors greta truputį pavytęs, tačiau ekologiškas produktas. Už tai reikėtų nukelti skrybėles prieš prekybininkus, kurie parenka tinkamą apšvietimą, prekystalių spalvas ir liniuotėmis išmatuotus produktus, kad tas grožis mus papirktų.

Prekybos centrų darbuotojai bent kelis kartus per dieną daro revizijas savo skyriuose ir išima iš prekystalių produktus, kurie jau artėja prie termino „galioja iki“ pabaigos ar neatitinka išvaizdos standartų. Paskaičiuota, kad Lietuvoje per metus prekybininkai išmeta apie 4300 tonų maisto produktųDaugelyje šalių prekybininkams keliami higieniniai reikalavimai yra labai griežti, tad prekės galiojimo laikas, dar nerodo, kad produktas netinkamas vartoti.

Be abejo įtakos daro ir intensyvus „medicininis tautos švietimas“, kuomet šiek tiek graužtelėtą obuolį mums rekomenduoja išmesti, mat jis bus oksidavęsis ir nebetinkamas vartoti. Ar neduok dieve, šaldytuve sūrį palaikysi neizoliuotą nuo aplinkos maišeliu. Jis apdžius ir išsiskirs velniai žino kokios tai nelabai geros medžiagos. Štai žymi manekenė Claudia Schiffer nesibaimina prakąsto obuolio įsidėti į šaldytuvą ir pabaigti valgyti jį vėliau. Ko bijoti man?

„Apsipirksiu“ konteineryje

Vienas socialinis reiškinys neretai pagimdo kitą. Neretai ir priešingą pradiniam. Taip atsitiko ir su išmetamu maistu. Šis faktas įkvėpė freeganų judėjimą. Internete apstu vaizdinės medžiagos, kaip pasinaudojant tuo, kad išmetami maisto produktai, įprotį apsipirkti parduotuvėje galima pakeisti į maisto paieškas šiukšlių dėžėse. Būtent freeganai teigia, kad konteineriuose šalia prekybos centrų galima rasti ne ką prastesnių produktų nei viduje esančiose lentynose.

Žinoma, tai pirmiausia naudinga praktiniu požiūriu. Juk tam, kad jaustumeisi sotus, nereikia išleisti nė lito, tačiau, kita vertus, toks elgesys mažina vartojimą, taigi, saugo ir mūsų aplinkos išteklius. Gal tikrai verta lankytis „prekybcentrių“ užkulisiuose...