"Ši paroda – tarsi du gyvenimai: praeitis ir šiandiena, – sako menininkė. – Praeitis – su projekcija į ateitį: išgyvenimai, emocijos jausmai, praradimai, tikėjimas, atradimai. Šiandiena – ateitis: viskas tarsi byra, trupa, aižėja. Ši būsena man dar svetima, neišjausta, jos dar nėra manyje."

Kaune gimusios menininkės kūrybos kelias driekėsi per Vilniaus dailės akademiją (VDA), kur ji įgijo skulptoriaus-pedagogo specialybę. Menininkė įsiveržė į vyrišku laikytą meno lauką – buvo vienintelė moteris tarp devynių vyrų, 1974 m. baigusių skulptūros studijas VDA.

Vėliau V.Babušytė-Venckūnienė savo kūrybos atradimais dalijosi su Stepono Žuko technikumo (dabar – Vienožinskio kolegija) studentais, dėstė VDA Kauno dailės fakultete. Parodose dalyvauti pradėjo dar 1975-aisiais, o nuo 1980-ųjų ji – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Menotyrininkė prof. Rasa Andriušytė skulptorės V.Babušytės-Venckūnienės kūrybą apibūdina tokiais raktažodžiais: forma, tūris ir sukauptas prasminis turinys.

"Skulptorė savitai stilizuoja atpažįstamus gamtos motyvus, kasdienybės daiktus, transformuoja žmogaus ar gyvūno figūrą, išgrynina formą iki apibendrinto pavidalo, leisdama veikti žiūrovo vaizduotei", – sako menotyrininkė.

Anot dr. R.Andriušytės, skulptūros gimsta kaip mitas, forma autorei tampa naratyvo dirva, į kurią įsodinti keli ryškesni akcentai tarnauja kaip užuominos, leidžiančios pasakojimui vystytis ir mainytis jau suvokėjo sąmonėje.

"Skulptorė užrakina menines mintis į mįslingas Pandoros skrynias: paleidžia skristi paukščio sparnais, srūti krioklio slenksčiais, įvelia jas į keistų, analogiškų būtybių pokalbius ir žaidimus ar daigina erdvę braižančius ir dreskiančius aštrius dyglius, kurie, kaip karaliaus Kadmo pasėti drakono dantys, žada baugų, stebuklingą derlių", – pastebi menotyrininkė.

Skulptorė tvirtina, kad ji yra nepataisoma romantikė ir gamta yra jos kūrybos mūza.

Skulptorė savitai stilizuoja atpažįstamus gamtos motyvus, kasdienybės daiktus, išgrynina formą iki apibendrinto pavidalo, leisdama veikti žiūrovo vaizduotei.

"Nuostabiausia man yra rūkas, jūra. Kūrybai mane gali įkvėpti pasakytas žodis, žvilgsnis ir geras kūrinys ar objektas, – apie savo kūrybą pasakoja skulptorė ir priduria. – Vis dėlto neišsemiamas įkvėpimo šaltinis man yra poezija. Todėl savo kūrybos ir gyvenimo kredo pasakyčiau Walto Whitmano žodžiais: "Žeme! Juk jos pakanka,/ Aš nenoriu, kad nusileistų žvaigždynai bent kiek arčiau,/ Aš žinau – jie geri tenai, kur yra./ Žinau, kad pakanka jų tiems, kurie jiems priklauso."

V.Babušytė-Venckūnienė kuria aktyviai, jai nesvetima ieškojimų ir nuolatinio eksperimentavimo dvasia. Anot prof. R.Andriušytės, jos kūryba yra palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos skulptūros istorijoje. Kauno, Klaipėdos, Birštono, Alytaus, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos viešąsias erdves puošia jos dekoratyvinės skulptūros, prasmingi ir aplinkoje išsiskiriantys meniniai ženklai.

"Skulptorė ryškiai prisidėjo prie mažosios plastikos – savito ir labai įdomaus XX a. 8–9 dešimtmečio lietuvių skulptūros reiškinio išvystymo", – skulptorės indėlį į Lietuvos meną apibendrina menotyrininkė.

Parodoje Niujorke pristatoma septyniolika mažosios plastikos objektų. V.Babušytės-Venckūnienės kūryba JAV bus pristatyta jau ketvirtą kartą: 2013 m. įvyko personalinė paroda "Sentimentalus kelias" Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke; 2014 m. skulptorė dalyvavo grupinėje parodoje "Milk & Night" kartu su niujorkietėmis menininkėmis galerijoje "Sensei", Niujorke; 2014 m. skulptorės darbus galerija "Sensei" pristatė meno mugėje "Art Basel-Miami", Majamyje.