Esminis septintojo festivalio tikslas – per šiuolaikinių menininkų kūrybą ne vien pažvelgti į globalėjančio pasaulio atveriamas naujas kultūrinio bendradarbiavimo galimybes, bet ir parodyti visuomenei, kaip kultūros atstovai reaguoja, kaip mąsto šiandienos aktualiomis ekologijos, politinio gyvenimo, žmogaus teisių temomis. Todėl šio festivalio programoje – projektai, kalbantys apie aktualius socialinius, politinius, ekonominius, gamtos išsaugojimo, istorinės atminties, menininko, kaip šiuolaikinės kultūros atstovo, santykio su visuomene aspektus.

Pirmą kartą festivalyje „Kaunas mene" tokia plati menininkų šalių geografija suteiks galimybes pažinti minėtus aspektus ir kultūras.

M. Žilinsko galerijoje bus galima pamatyti Andreaso Mareso, Anidos Yoeu Ali/ „Studio Revolt", Federico Baronello, Rieko Kogos, Patricijos Gilytės, Andriaus Kviliūno, Valdos Verikaitės, Joėlio Andrianomearisoa kūrinius.

Galerija „Meno parkas", bendradarbiaudama su Kambodžos galerija „JavaArts" ir medijų laboratorija „Studio Revolt", pristato Kambodžos ir JAV menininkės A. Yoeu Ali ilgalaikę instaliaciją „Budistų vabalas". Tai vienas didžiausių „Kaunas mene" pristatomų projektų, o spalį festivalis pakvies ir į menininkės performansą.

Austrų menininkas A. Maresas pristato videokūrinį „Tie – mirštantys tada", 2016 m. pelniusį pripažinimą projekte „Premio Combat Prize" (Italija). Kūrinys žiūrovą nukelia į 2015 m. vasarą, kai Europa susidūrė su migrantų antplūdžiu ir tuoj pat pasipylusiais žiauriais vaizdais, kuriuos masinė kultūra be skrupulų tiražavo.

2016 m. festivalis „Kaunas mene" itin daug dėmesio skiria globaliems klausimams. Vienas iš šią temą gvildenančių autorių – F. Baronello. Jo fotodokumentikos serija „Mineo (Namai Amerikai)" sukurta 2014 m. vasarą didžiausioje karinėje bazėje Viduržemio teritorijoje, buvusiuose JAV karių namuose Sigoneloje, kur įkurtas vienas didžiausių prieglobsčio prašytojų centrų Europoje.

Bendradarbiaudami su galerija „Sabrina Amrani" (Prancūzija), festivalio organizatoriai pristato menininką, kilusį iš Madagaskaro, gyvenantį ir dirbantį Paryžiuje, J. Andrianomearisoa ir jo instaliaciją „Aistros labirintai". Svaigi dviejų – baltos ir tamsesnės – dalių instaliacija sužadina įvairių emocijų: melancholiją, aistrą, meilę, nostalgiją.

Menininkė R. Koga tyrinėja beribes audinio ir siūlo galimybes. Jos kūriniai gimsta iš meditacijos – į juos menininkė įaudžia prisiminimus, išsiuvinėja savo apmąstymus bei norus, taip sukurdama dvasingumu alsuojančius darbus. Ji siuvinėja intuityviai, be jokio išankstinio plano ar dizaino schemos. Menininkė kviečia žiūrovą pasidairyti po jos pasaulį ir atrasti slaptą troškimų sodą, savistabos labirintą.

P. Gilytės kūryba jungia performatyvią skulptūrą, videomeną ir instaliacijas. Savo darbuose ji analizuoja gamtos, kraštovaizdžio ir žmogaus kūno sąveiką. Tyrinėdama „namų" metaforą, ieško vienos ar kitos vietos traukos priežasčių, kurios visad pasirodo esančios utopinės.

A. Kviliūnas priklauso tapytojų kartai, kuri, metusi šalin teptuką ir pagriebusi videokamerą, nepaleidžia jos iš rankų. Jo kūrybai būdingas specifinis siurrealizmo principais paremtas vaizdo konstravimas. Menininką domina universalios temos – žmogaus gyvenimas ir jo prasmė, mirtis, nuodėmė, atpirkimas.

V. Verikaitė – konceptuali stiklo menininkė, derindama mozaikos, sukepimo, grafikos technikas, medijas, panaudoja struktūriškumo, daugialypiškumo, šviesos atspindžių, įvairių medžiagų bei formų, spalvų sąveikos efektus. Taigi jos darbai – netradiciniai stiklo sprendimai, susipynę su šiuolaikinėmis medijomis. Kūriniai yra įvairių siužetų, bet vyrauja populiariosios kultūros, naudotų daiktų ir vaizdinių perfrazavimo tematika.

Paroda veiks iki spalio 30 d.

Daugiau informacijos apie festivalį rasite čia.