Šiemet sukanka 80 metų nuo masinių trėmimų ir Holokausto Lietuvoje pradžios. 1941 m. birželio 14 d. naktį sovietai pradėjo masinį Lietuvos gyventojų prievartinį išvežimą į atšiauriausius SSRS kraštus. Tais pačiais 1941-aisiais sovietinę okupaciją Lietuvoje pakeitė nacistinė, kurią lydėjo pogromai, teisių ir laisvių apribojimai, žiaurios masinės žudynės. Pažymėdamas šių tragiškų įvykių pradžios datą, 2021 metus Kauno IX forto muziejus skiria totalitarinių (sovietinio ir nacistinio) režimų aukoms atminti. Metus lydi šūkis-įsipareigojimas „Visada prisiminti. Neleisti pasikartoti“.

2021 m. rugpjūčio 21 d. vyksiantys renginiai skirti priminti ir atkreipti dėmesį į abiejų totalitarinių režimų padarytą žalą ir poveikį, pagerbti sovietinio ir nacistinio režimų aukas. Pajusti praeities ir šiandienos ryšį, apsvarstyti istorijos reikšmę ateičiai, atrasti emocinių sąsajų su įvykiais, nutolusiais laike, ir stiprinti istorinę atmintį  – „Atminties gijos“ įvairiomis meno formomis, praeities įvykių refleksija kvies atsigręžti į tai, kas svarbu.

Programa:

12.30 val. Tarptautinės parodos „Po didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923“ pristatymas | Europos atminimo ir solidarumo tinklas (angl. European Network Remembrance and Solidarity, ENRS)

Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos iniciatyva 2021 metų pradžioje Lietuva buvo priimta į ENRS tinklo stebėtojų grupę, šioje organizacijoje šaliai atstovauja Kauno IX forto muziejus. Tarptautinės parodos eksponavimas Lietuvoje – pirmieji bendradarbiavimo rezultatai. 

Tarptautinė paroda po atviru dangumi, kurią parengė ENRS, bendradarbiaudamas su tarptautine istorikų grupe, yra bandymas apibendrinti audringą tarpukario pradžią, ypatingą dėmesį skiriant Vidurio ir Rytų Europos istorijai. Parodą sudaro daugiau kaip 200 interaktyvių archyvinių eksponatų – nuotraukų, dokumentų, filmų, žemėlapių ir individualių liudijimų. Gausi parodos medžiaga dokumentuoja ir padeda įsisąmoninti neregėtą pokyčių, įvykusių Europoje 1918–1923 m., mastą. Kartu paroda primena ir atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kada ir kokiomis sąlygomis pradėjo formuotis totalitarinių (sovietinio ir nacistinio) režimų ideologijos. 

Kauno IX forto memorialiniame komplekse paroda eksponuojama nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki rugsėjo 6 d. 

D. Trybos nuotr.

15.15 val. Diskusija „Kodėl ne(su)sikalbame: skausminga Lietuvos okupacijų istorija“ | Moderatorius Donatas Puslys

Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokariu patirti išgyvenimai paliko gilius randus visuomenės sąmonėje. Praėjus ne vienam dešimtmečiui, atrodytų, yra visos galimybės objektyviai iš šalies pažvelgti į daugiau nei pusės amžiaus senumo įvykius – tik ar pavyksta konstruktyviai apie juos kalbėti? Sovietinė ir nacistinė okupacijos paveikė visas be išimties Lietuvoje gyvenusias tautas: lietuvius, žydus, romus, rusus, lenkus ir kt. Bet akivaizdu, kad istorija suprantama skirtingai. Kodėl šiandien vis dar nėra visiems suprantamo naratyvo ir kodėl dažnai linkstama ne ieškoti sutarimo, bet sąmoningai eiti į priešpriešą vadovaujantis tik suabsoliutintomis kategorijomis? Diskusijoje, kurią Kauno IX forto muziejuje moderuos Donatas Puslys, šiuos ir kitus aktualius klausimus aptars bei savo įžvalgomis pasidalins istorikai Šarūnas Liekis, Nerijus Šepetys, Alvydas Nikžentaitis, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas.

17.00 val. Dainuojamoji poezija ir lauko paroda „(Ne)užpildyta tuštuma“ | Atlikėjos: Asta Krasauskaitė ir Aurėja Meištaitė

Dainuojamosios poezijos garsai, pasklidę po Kauno IX forto memorialinio komplekso parke (obelų sode) eksponuojamą lauko parodą „(Ne)užpildyta tuštuma“, kvies prisiminti sovietinio režimo aukas. Paroda perteikia po 1941 m. birželio mėnesį vykusių represijų šeimų patirtą atskyrimo dramą. Eksponuojamose nuotraukose iš tremties vietoje šeimos maitintojo – vyro, tėvo, sūnaus – atminties siluetas, tremtyje metaforiškai lydintis atplėštą šeimą. Atminties siluete įrėmintos eilės, kurias sukūrė Lietuvos karininkas Alfonsas Kazlauskas 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir atskirtas nuo žmonos, dviejų dukterų ir motinos. Prieš 80 metų rašytos A. Kazlausko eilės ir renginyje atliekama dainuojamoji poezija atlieps viena kitai kūryba – jautriu, ilgesingu, išliekančiu žodžiu.

R. Vinckevičiūtės-Kazlauskienės nuotr.

18.00 val. Šiuolaikinio meno pasirodymas „Horizon“ | „Rhizome“ (Chloé Moglia), tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, „Kaunas 2022“

Prie monumento nacizmo aukoms atminti vyksiantis šiuolaikinio meno pasirodymas skatins ieškoti atsakymų į klausimą – kas lieka, kai visko netenkame? 

Akrobatui, dirbančiam su trapecija, atsakymas į šį klausimą susideda iš keturių dalykų: įrankio, kūno, oro ir gravitacijos. Priemonių nėra daug, tačiau, regis, jų galimybės niekada nesibaigia: trapecija tampa transporto priemone, kurią reikia prisijaukinti ir suvaldyti, kūnas – metamorfoze ir žaidimų įrankiu, judančiu priklausomai nuo svorio ir lengvumo, o ore nuolat maišosi ir nuostabias formas kuria nematomos dalelės. Susimąstyti skatinantis ramus solo pasirodymas kvies lankytojus dar kartą (o gal pirmą kartą) apsilankyti prie monumento nacizmo aukoms atminti, pakelti žvilgsnį aukštyn į dangų, prisiminti įvykius ir pagerbti aukų atminimą.

J. W. Bantz nuotr.

19.00 val. Spektaklis „Dievų miškas“ (N-16) | Kauno valstybinis lėlių teatras (rež. Agnė Sunklodaitė). Pagal Balio Sruogos romaną. Spektaklis mokamas. 

Spektaklis sukurtas remiantis vieno ryškiausių lietuvių poeto, prozininko, dramaturgo, literatūros kritiko ir teatrologo B. Sruogos memuariniu romanu „Dievų miškas“, atskleidžiančiu II-ojo pasaulinio karo metais Štuthofo (Lenkija) koncentracijos stovykloje patirtus išgyvenimus.

Pjesės autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė, remdamasi sėkminga kūrybine patirtimi bei lėlių ir objektų teatro žanrinėmis galimybėmis, pastatyme gvildena esminius klausimus apie žmogaus prigimtį: kas yra žmogiškumas? Kur yra riba tarp žmogiškumo ir nužmogėjimo? Ar šiandien mes dar pajėgūs suprasti holokausto baisumus ir išlikti budrūs, kad panašūs dalykai nepasikartotų?