Miklós Jancsó – vienas ryškiausių Vengrijos kino režisierių ir scenaristų, sukūręs savitą inovatyvų raiškos būdą. Tarptautinio Kauno kino festivalio (TKKF) metu pagerbiamas ir prisimenamas režisieriaus kūrybinis palikimas, pristatoma rinktinė jo filmų retrospektyva, kuri leis žiūrovus artimiau supažindinant su jo kūryba, asmenybe, įtaka Europos kino tendencijoms.
Kelias į didįjį kiną
Režisierius M.Jancsó gimė 1921 m. Vengrijoje. Polinkis į mokslą ir žinių troškimas jaunąjį būsimą menininką atvedė į Kolozsvaro universitetą, kuriame jis studijavo teisę, etnografiją ir meno istoriją. Vis dėlto noras plėsti akiratį ir praktinis žvilgsnis į kino meną paskatino M.Janscó pradėti studijuoti filmų režisūrą Vaizduojamųjų menų akademijoje.
Nors ir turėdamas teisininko diplomą M.Jancsó šios profesijos vengė ir jos nepraktikavo. Menu besidomintis M.Jancsó pasuko į kino pusę ir aktyviai reiškėsi šioje srityje. Kaip režisierius tarptautinėje arenoje jis išgarsėjo filmu "Apsuptis" (angl. "Round-up") ir šiuo filmu vengrų kūrėjas tapo savito stiliaus novatoriumi.
Vėliau išvykęs ir apie dešimt metų gyvenęs bei dirbęs Italijoje, režisierius taip pat kūrė ir teatre, o jau nuo 1988 m. tapo profesoriumi Vaizduojamųjų menų akademijoje. Vėliau dvejus metus dėstė Harvarde, o nuo 1993 m. tapo Sėčėnio menų akademijos nariu, dar po metų – jos prezidentu.
Paskutiniais kūrybos dešimtmečiais M.Jancsó grįžo į dokumentinį kiną, dirbo televizijoje. Ne tik meninė, bet ir akademinė veikla, visada traukusi režisierių, lydėjo jį visą gyvenimą ir paliko neišdildomą pėdsaką tiek jo biografijoje, tiek visuomenės sąmonėje.
Tarp simbolių ir realybės
Režisieriaus kūrybinė trajektorija pasižymi vizualių vaizdų stilizacija, elegancija persmelktais kadrais, teatrališkumu, istorinių laikotarpių ir kaimo vietovių vaizdavimu.
Menininkui itin aktuali valdžios piktnaudžiavimo tema, gimusi iš tuometės politinės aplinkos situacijos, taip pat stebint visuomenės santykį su politinėmis institucijomis. Tiesiogiai susidūrus su valdžios agresija, priespauda bei represijomis M.Jancsó kūrybinė dvasia negalėjusi tylėti ir savo kūriniuose analizavusi esminius šios problematikos klausimus.
Režisierius kaip raiškos priemonę dažnai naudojo alegorijas, metaforas ir simbolius. Laikui bėgant menininko kūryba kuo toliau, tuo labiau darėsi stilizuota ir simbolinė, rasdavosi vis daugiau folklorinių elementų, istorinių motyvų, chorinio dainavimo, teatralizuotų ritualų ir liaudies motyvais persmelktos choreografijos. Filmuose dažnai persipina realybė ir simboliai, dominuoja ilgi kadrai, o kamera juda nesuvaržytai, laisvai. Antipsichologinis aktorių vaidybos metodas taip pat kaip vienas kertinių režisieriaus kūrybos bruožų, išskiriantis jį iš kitų to meto menininkų.
M.Jancsó indėlis į kino industriją stebina ne vieną. Išskirtinis turinys, aktualios idėjos ir įtaigūs raiškos būdai nuolat traukė kino mylėtojus prie režisieriaus darbų. Menininkas, vertinamas tiek publikos, tiek kino kritikų, sulaukė daug pagyrų ir apdovanojimų.
Tarp gausių tarptautinio lygio pasiekimų, tai geriausio režisieriaus prizas 1972 m. ir specialus prizas už kūrybinę veiklą 1979 m. Kanų kino festivalyje, specialus žiuri prizas 1987 m. Venecijos bienalėje ir geriausio režisieriaus prizas 1992 m. Monrealio pasaulio filmų festivalyje.
Kino genijus kitų akyse
Šiemet sausio 31 d. kino genijaus M.Jancsó gyvybę pasiglemžė plaučių vėžys. Jam iškeliavus į kitą pasaulį jo kolega, Vengrijos režisierius Béla Tarras pavadino M.Jancsó "visų laikų didžiausiu kino režisieriumi". O jo amžininkas ir bendradarbis Istvanas Szabó teigė, kad M.Jancsó "kine išreiškė vengrų tautos dvasią ir jos istorinį likimą".
Teigiami atsiliepimai ir pozityvūs žodžiai tik dar labiau pabrėžia menininko iškilumą, vertingumą ir įtaką Europos kino kontekstui. Neatsitiktinai režisieriaus Kornélio Mundruczósavo naujausią, šiemet Kanuose apdovanotą ir kino kritikų ovacijų palydėtą filmą "Baltas Dievas" (angl. "White God") dedikavo M.Jancsó asmenybės bei jo kūrybos atminimui. K.Mundruczó yra įsitikinęs, kad jei tik M.Jancsó šį kūrinį būtų pamatęs, būtų maloniai nustebęs ir sužavėtas.
TKKF metu garbųjį režisierių ir jo darbus prisimenant bus parodyta rinktinė įsidėmėtinų devynių šio menininko filmų programa, į kurią įeina kūrybiniai darbai, sulaukę daug dėmesio kino mylėtojų bendruomenėse ir įėję į kino istoriją.
Festivalio organizatoriai labai džiaugiasi turėdami galimybę parodyti filmus visuomenei. "Šią retrospektyvą pristatome bendradarbiaudami su tarptautiniu vengrų kino fondo padaliniu "Magyar Filmunió". Už malonų ir ne vienus metus besitęsiantį bendradarbiavimą ypač esame dėkingi šio poskyrio vadovei Katalin Vajda", – galimybe realizuoti seną idėją – Kaune pristatyti M.Jancsó filmų retrospektyvą – džiaugėsi TKKF meno vadovė Ilona Jurkonytė.
Naujausi komentarai