Festivalis „Pérkūnija“ žadina Kauną Pereiti į pagrindinį turinį

Festivalis „Pérkūnija“ žadina Kauną

2025-06-21 18:40

Šeštadienį Senamiesčio erdves okupavo vienos dienos festivalis „Pérkūnija“ – netikėtose erdvėse filmai, garsai, kūrybiškumo treniruotės, eksperimentai ir kitos veiklos.

Festivalis „Pérkūnija“ žadina Kauną
Festivalis „Pérkūnija“ žadina Kauną / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Ar kada nors pastebėjai vietą mieste, kuri atrodo apleista ar praradusi savo gyvybę? O jei galėtume jai suteikti naują veidą, naują istoriją?“, – retoriškai klausia festivalio organizatoriai, subūrę menininkų ir kultūros kūrėjų būrį, užsibrėžusį pripildyti šias erdves naujomis idėjomis, šviesa ir netikėtais sprendimais – kad pamatytume, kaip jos gali atgyti iš naujo.

Festivalio organizatoriai, entuziastingą miesto jaunimą vienijanti organizacija „Kylantis Kaunas“, ne dėl mandrumo išryškino kirtį ant e raidės festivalio pavadinime „Pérkūnija“.

„Pérkūnija“ nereiktų maišyti su pirma šovusia į galvą asociacija apie griaustinį. Organizatorių sumanymas akcentuoti įkūnijimą – vietos, erdvės, veiksmo, garso.

Vienas iš organizatorių Kipras Kliučinskas neslepia, kad vienos dienos festivalio formatas pasirinktas todėl, kad toks festivalis rengiamas pirmą kartą, todėl šiemetinė patirtis parodys ar „Pérkūnija“ išaugs į platesnį festivalį.

„Patebėjome Senamiesčio pasyvumą. Šiais metais ir Kalėdų eglutės nebuvo, todėl nusprendėme koncentruotis į pamirštas Senamiesčio vietas, vizijas kaip tas vietas atgaivinti. Mūsų akcentas ir yra atgaivinti užmirštas Senamiesčio vietas“, – festivalio tikslą mini K. Kliučinskas.

„Aš esu įsimylėjusi savo gimtąjį miestą Kauną. Žvelgiant jauno žmogaus akimis matau, kad tiek daug šitas miestas gali pajėgti organizuoti, kiek daug Kaune galima veikti, todėl labai norisi praplėsti mūsų galimybes. Su festivaliu „Pérkūnija“ atnešame idėją apie erdvių virsmą, apie naujas vizijas. Kai seniai gyveni Kaune, daug kas tampa tokia monotonija ir nestabteli suvokti kiek dar daug yra neatrasto, kaip viską galima pamatyti kitaip“, – kolegos minti pratęsia Liepa Šadbaraitė.

Renkantis erdves pagrindiniu kriterijumi ir buvo apibūdinimas „užmigusi vieta“. „Suprantame, kad tas erdves žmonės praeina, bet nieko daugiau apart tos erdvės ir nemato, todėl mes norime įnešti meniškumo į tas erdves, kad jose gali būti gyvastis“, – tęsia K. Kliučinskas.

Pirmiausia festivalis skirtas jaunimui, siekiant parodyti, kad bet kokioje erdvėje galima įnešti gyvybės.

Kaip suvoki erdvę, kai pasaulis nuolat blaško? Kai dėmesys slysta, o vaizdai keičiasi greičiau nei spėji juos pagauti?

 

„Kylantis Kaunas“, bendradarbiaudamas su ilgamečiais partneriais „Nepatogiu kinu“, festivalyje „Pérkūnija“ Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje pristatė virtualios realybės instaliaciją „Impulse“ – papildytos realybės patirtį, kviečiančią pasinerti į pasaulį, matomą per aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) turinčių žmonių prizmę.

Garso menininkas Marius Paulikas (entropija) įbalsino šaltas skersgatvio šalia Kauno Dailės Fakulteto sienas ir erdvėje plūduriuojančius šešėlius, raginadamas bent trumpam stabtelėti, apsidairyti ir įsišaknyti supančios kasdienynės būtyje, čia ir dabar.

Steigiamojo Seimo aikštėje – projekto „Creativity Gym“ kūrybiškumo treniruotė – tai fiziniai pratimai-eksperimentai, kurie įsilieja į bendrą kūrybinį procesą. Joga, bet kiekvienos pozos siluetas atvaizduojamas ant drobės, jėgos pratimai, bet vietoj svorių labai sunkus teptukas?

Taip pat Steigiamojo Seimo aikštėje – skulptūrinė instaliacija apie žmones – kas iš tiesų daro miestą miestu? Ne pastatai. Ne grindinys. Miestą kuria žmonės. Jų balsai, jų žvilgsniai, jų istorijos.

Autorius Danielius Aldakauskas tyrinėja Kauno senamiesčio žmones – jų veidus, linijas, atspindžius. Gipsinės kaukės, sukurtos nuo realių senamiesčio gyventojų veidų, sugula į vieną skulptūrinę kompoziciją – tarsi gyvą, kvėpuojančią sieną, pasakojančią apie bendruomenę.

Kino gerbėjai turėtų nepraeiti pro „Motiejaus kepyklėlės“ kiemelį, kuriame visą šeštadienio popietę bus rodomi NK-DOKU repertuaro trupametražiai filmai. Juos vienys tema „Išsinerti iš odos“.

Raguvos gatvėje – Rūtos Simutytės interaktyvi instaliacija miško atminčiai „Dangus griūva“. Meninio judesio sulauks ir įprastai ramus M. Valančiaus gatvės skverelis. Čia vyks trijų atlikėjų grupės „TRYPTIkas“ performansas apie erdvės virsmą „Įsisiūbavus“.

„Šiokių tokių techninių nesklandumų buvo, bet visi menininkai, kūrybininkai atvyko ir festivalis vyksta pagal planą. Komandoje jau galvojame apie naujas erdves kitiems metams. Festivalį organizuoti ir kitąmet motyvuoja tai, kad žmonės sustoja, kalbina, klausinėja. Kai kurie nebuvo skaitę programos, bet susidomėję keliauja iš vietos į vietą“, – vykstančiu renginiu džiaugėsi viena iš organizatorių Agnė Šalnaitė.

„Kylantis Kaunas“ vienija 16 entuziastingų jaunų žmonių, kurie yra organizacijos branduolys. Prie festivalio komandos prisijungė dar 18 savanorių komanda. Jaunimas džiaugiasi, kad neįprastai daug susidomėjimo festivaliu ne tik iš įvairių menininkų, bet ir įvairaus amžiaus kauniečių nuo 16 iki 60 metų. Organizatoriai nustebo sulaukę pasiūlymo kitąmet festivalį perkelti į Vilijampolę.

 

 

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų