2015-uosius naujoji muzikų karta pradeda nauju, pirmą kartą pristatomu projektu. Du fortepijono virtuozai vienoje scenoje – pianistai Evgeni Bozhanovas ir Kasparas Uinskas – pradžiugins ir Lietuvos publiką.

Duetas pristatys virtuozišką programą su Wolfgango Amadeus Mozarto, Piotro Čaikovskio, Maurice'o Ravelio, Claude'o Debiussy ir Sergejaus Rachmaninovo kūriniais. Tai bus dviejų išskirtinių ir savitų partnerių dialogas, kurio pirmaisiais liudininkais taps Lietuvos klausytojai.

Apie tarptautinio pripažinimo sulaukusį K.Uinsko scenos partnerį, bulgarų kilmės pianistą, amerikiečiai kritikai yra sakę, kad jis "viena muzikine fraze išgauna daugiau garso atspalvių negu dauguma pianistų per visą savo gyvenimą".

– Dvi įdomios, ryškios ir kūrybiškos asmenybės sėkmingai eina savo muzikiniu keliu, kuris trumpam susikirs Lietuvoje. Solistai ne taip dažnai  pasirodo fortepioninio dueto  amplua. Ar jums yra tekę koncertuoti su kitu pianistu? – paklausėme koncertų turui besirengiančių atlikėjų.

E.B.: Studijuodamas mokykloje dažnai grodavau su savo draugais. Tai buvo daugiau pramoga ar įgūdžių skaityti iš lapo tobulinimas. Labiausiai man patikdavo skambinti simfoninę muziką – tokią kaip Johanneso Brahmso ir Ludvigo van Beethoveno simfonijos ar kūrinius, kurių niekada negalėtum atlikti vienu fortepijonu.

K.U.: Man niekada nėra tekę koncertuoti su kitu pianistu fortepijoniniu duetu, išskyrus repetuojant fortepijoninius koncertus, kai orkestro partiją groja kitas pianistas. Bet tai  visai kas kita, nes antras fortepijonas atlieka pagalbinę funkciją. Tai nėra lygiavertis abiejų partnerių pasirengimas atlikti kūrinį.

– Koks skirtumas tarp solinio pasirodymo ir grojimo su kitu pianistu?

E.B.: Skambinimas su kitu scenos partneriu: pianistu ar kitu instrumentalistu – svarbi mano kaip solisto gyvenimo dalis. Fortepijoninis duetas man yra labai natūralus ir organiškas junginys, kuris leidžia atskleisti dar daugiau muzikos balsų, lengvai sukurti didingą ir galingą garsą, ir galiausiai, nors tai ne paskutinėje vietoje – fortepijoniniam duetui yra parašyta labai daug fantastiškos muzikos, kuri nusipelno būti atlikta taip dažnai kaip ir solinė muzika.

Dažniausiai koncertuoju su solinėmis programomis, daug keliauju, ir darbas su kitu scenos partneriu, ar tai būtų kamerinė muzika, ar pasirodymas su orkestru, ar – kaip šiuo atveju – su kitu pianistu, mane labai įkvepia ir yra tarsi atsvara. Iš tokio bendradarbiavimo visad pasisemi naujų idėjų, patirties ir kitokio žvilgsnio į muziką.

K.U.: Kai atlikėjas groja solo, jis atsakingas už visą muzikinį rezultatą. Kai muzikuoja du partneriai, viena vertus, jie dalijasi ta atsakomybe, antra vertus, jie turi tapti junginiu, sukuriančiu bendrą viziją. Kai pianistas groja vienas, jis turi dvi rankas – kairę ir dešinę, o kai groja du pianistai, vienas jų tarsi atlieka dešinės, o kitas – kairės rankos partiją, ir šie du atlikėjai turi taip organiškai susijungti į vieną visumą, kad atlikimas dviem fortepijonais būtų sujungtas lyg vienu kamienu. Todėl šiuo atveju labai svarbu, kokį partnerį turėsi šalia, kad jis jaustų muziką panašiai kaip tu.

– Kas jums svarbiausia atliekant kūrinį ir muzikoje apskritai?

E.B.: Kaip sakė Johanas Wolfgangas von Goethe: "Muzika prasideda ten, kur baigiasi žodžiai." Man muzikos kalboje svarbiausia yra garsas, lygiai taip kaip žodžiai literatūroje. Aš tikiu, kad atliekant muziką viską galima pasakyti per garsą ir per gebėjimą jį keisti, moduliuoti ir manipuliuoti juo.

K.U.: Muzikos tekste, natose ir jų kombinacijose užkoduota informacija, kuri yra ritme, melodijos linijoje ir harmonijoje. Tai trys pagrindiniai muzikos elementai. Juose užkoduotos prasmės. Man svarbiausia, įsigilinus į kūrinį, sugebėti iššifruoti tą informaciją, ją suprasti ir perteikti klausytojui. Informacijos kiekis yra didelis, genialių kompozitorių kūriniuose – neišsemiamas. Muzika yra tokia abstrakti meno forma, kad atlikėjas, dirbdamas su kūriniu, gali atrasti tokių niuansų, kurių net pats kompizitorius nenumatė egzistuojant. Vienas svarbiausių dalykų man yra tai, kad dirbdamas su kūriniu ir interpretacija visada turiu omenyje klausytoją, įsivaizduoju, kaip jis priims mano interpretacinius sprendimus ir kaip aš perteikiu tą viziją klausytojui.

– Kokie mylimiausi jūsų kompozitoriai?

E.B.: Nelabai mėgstu skirstyti į kategorijas, išskirti mėgstamiausius, bet jeigu jau klausiate, didesnės meilės tendenciją jaučiu romantinei muzikai.

K.U.: Romantikos epochos kompozitoriai, nes, viena vertus, romantikos epochoje fortepijoninė technika ir galimybės pasiekė savo aukščiausią tašką, antra vertus, šioje epochoje, kaip jokioje iki tol, kompozitoriai su didžiausia laisve reiškė stipriausias įmanomas žmogaus emocijas.

– Evgeni, esate bulgaras, daugelį metų gyvenate Vokietijoje, daug keliaujate. Kuriai šaliai ar vietai priklauso jūsų siela, kur jaučiatės geriausiai?

– Man labai sunku atsakyti – galbūt Bulgarija, nes pats turiu to kraujo, nors ryšys su šia šalimi nebėra toks stiprus, kadangi iš jos išvykau būdamas šešiolikos. Vokietiją pasirinkau, nes muzikinis gyvenimas, lyginant su Bulgarija, buvo daug turtingesnis ir įdomesnis. Vėliau atradau Japoniją, ir ji tapo viena mano mylimiausių šalių būti ir groti.

– Prieš kelerius metus koncertavote Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje su soline programa. Kokie prisiminimai apie Lietuvą?

– Prisimenu, kad publika Vilniuje buvo labai dėmesinga. Sunku apibūdinti žodžiais, bet jaučiau ore, kad klausytojai ypatingai seka tai, ką aš darau ir kad yra labai išsilavinę.

– Kaip jūs abu atradote vienas kitą ir kaip jums kilo idėja susiburti tokiam projektui?

K.U.: Po Evgeni pasirodymo Vilniuje nuolat bendravome. Šią vasarą buvome susitikę net keletą kartų. Pirmą kartą Vokietijoje Diuseldorfe, kur aš įrašinėjau solinę kompaktinę plokštelę, o antrą kartą jam koncertuojant Bjarice, Prancūzijoje. Po pasirodymo vykome į Įspaniją, kur aš su šeima atostogavau. Kelionės metu daug kalbėjome apie muziką ir atlikimo meną. Evgeni paklausė, ar kada nors norėčiau pagroti dviem fortepijonais. Po poros mėnesių pasiūliau šią idėją realizuoti Lietuvoje ir su šiuo duetu debiutuoti trijuose pagrindiniuose Lietuvos miestuose. Vienas kitą vertiname kaip muzikantus, tad, manau, bus labai įdomus profesinis potyris susitikti vienoje scenoje.

Kas? Pasaulinė premjera – du fortepijono virtuozai vienoje scenoje. E.Bozhanovas ir K.Uinskas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Sausio 31 d. 17 val.