Žinoma aktorė, literatūrinių programų rengėja paliko ne tik didelį vaidmenų palikimą, tačiau visą gyvenimą rašė laiškus. Ji mirė 2011-aisiais.

Teatralizuotos programos ašimi pasirinkti jos ir publicisto, poeto bei dramaturgo Stasio Santvaro laiškai, sugulę į praėjusių metų vasarį išleistą R. Staliliūnaitės rankraščių ir laiškų knygą „Nejaugi tai buvo: straipsniai, pokalbiai, laiškai“. Rinkinį sudarė ir archyvinėmis nuotraukomis iš aktorės gyvenimo pasidalijo bibliotekininkė Dainuolė Kazlauskienė. Kompozicijoje skambės ir eilėraščiai iš neseniai išleistos S. Santvaro rinktinės „Atidari langai“.

Aktorės ir dramaturgo laiškų vertę atskleis poetas Robertas Keturakis, juos ir S. Santvaro eiles skaitys aktorius Egidijus Stancikas. Tekstus lydės solistų Ritos Preikšaitės ir Mindaugo Jankausko, smuikininkės Ilonos Klusaitės, pianistės Šviesės Čepliauskaitės atliekami kūriniai.

Paprašytas prisiminti ilgametę bičiulę, aktorę R. Staliliūnaitę, poetas R. Keturakis sakė: „Kalbėdamas apie aktorių darbus ir gyvenimą, Juozas Miltinis pabrėžė: „gyvenime viskas ateina savaime“. Tuo tarpu aktoriui viską reikia sukurti ne tik per žodį-mediumą, bet ir per veiksmą. Teatre veiksmas ir žodis turi būti gilesnis, įtaigesnis negu kasdienybėje. Rūta Staliliūnaitė tai žinojo, suprato ir saugojo. Bet ji be Miltinio imperatyvų žinojo daugiau - greta sudėtingo pasaulio yra ir tyras pasaulis, be kurio netampi žmogumi, nesubrandini savęs brangiausia ištikimybės ir pasiaukojimo kaina. Tai liudija ir knyga „Nejaugi tai buvo“.

Per 30 kūrybos metų aktorė sukūrė įsimintinų, brandžių vaidmenų, kurie tapo ryškiais įvykiais Lietuvos kultūros panoramoje bei pripažintais teatro istorijos ženklais.